Auksinis sporto mokyklos jubiliejus – Eišiškių miesto istorijos dalis

Šalčininkų rajono Eišiškių A. Ratkevičiau sporto mokykla praėjusį savaitgalį pakvietė į auksinio jubiliejaus šventę, kartu vyko ir 32 – asis A. Ratkevičiaus atminimui skirtas rankinio turnyras.

Važiuojant pro Eišiškes mus visada pasitinka sporto mokykla – auksinių medalių kalvė ir sporto kultūros puoselėtoja. Turbūt nėra tokio žmogaus rajone, kuris nebūtų girdėjęs apie jos pasiekimus, čia žaidžiančias komandas, stalo tenisininkus. Per 50 metų sporto mokykla sukaupė neįkainojamą patirtį ir be galo gražią istoriją. Ji ne visada buvo įsikūrusi Vilniaus gatvėje. 1969 m. vietos sporto entuziastų Antonio Ratkevičiaus, Leono Venckevičiaus, Michalo Sinkevičiaus dėka pirmosios treniruotės prasidėjo šalia kultūros namų esančiame buvusios sinagogos pastate. Vaikų ir jaunių sporto mokykloje veikė lengvosios atletikos ir rankinio sekcijos, po penkerių metų prie jų prisijungė ir stalo tenisininkai, o vėliau jos skyrius įsikūrė Šalčininkuose. Į dabartinį pastatą mokykla persikėlė 9-ame dešimtmetyje. Šiuo metu čia dirba 13 trenerių, ugdoma apie 260 jaunųjų sportininkų, renkamos naujos grupės. Sporto mokyklos treneriai dirba ne tik Eišiškėse, bet ir Šalčininkuose, Jašiūnuose ir Baltojoje Vokėje. Eišiškėse gilios rankinio tradicijos, Šalčininkuose veikia stipri stalo teniso sekcija, ugdomi tinklininkai, Baltojoje Vokėje pirmenybė teikiama graikų – romėnų kovų menams, o Jašiūnuose – rankiniui.

Apie mokyklos dabartį kalbėjęs direktorius Marjanas Titko priminė, kad pirmieji metai buvo labai sunkūs, teko glaustis dabartinės Eišiškių gimnazijos koridoriuose, o po poros metų sportininkai persikėlę į buvusios sinagogos patalpas.

- Trenerių Antonio Ratkevičiaus, Leono Venckevičiaus meistriškumas buvo neįkainojamas. Būtent jie atrado talentą iš Kalesninkų – Valdemarą Novickį, būtent jie ugdė mūsų garsius sportininkus, tokius kaip Galina Konovalova - Fomina, Jadvyga Kaškevič - Rekst, Liudmila Dailidkaitė - Jurgelevičienė, Zita Nakvosaitė - Titkienė ir daugelis kitų, - su pasididžiavimu kalbėjo M. Titko. – Pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo pastatytas dabartinis sporto mokyklos pastatas, 2013 m. – Savivaldybės paramos dėka atliktas kapitalinis jo remontas, o dabar prie mus dar vienas atsinaujinimo etapas – gavome ES struktūrinių fondų paramą. Sporto mokykla – tai ne tik patalpos, tai kartu ir vaikai, ir treneriai. Tačiau pirmoje vietoje visada laikau trenerius. Be jų meistriškumo, užsidegimo, energijos, noro dirbti nebūtų pasiekta tai, ką dabar turime. Vyresnius trenerius pakeitė nemažiau profesionalių trenerių kartą. Deja, kai kurių šių puikių vyrų jau nebėra – netekome Zigmunto Sliževskio, Leono Venckevičiaus, Antonio Ratkevičiaus, Česlovo Suchockio, - gražių žodžių negailėjęs treneriams tęsė sporto mokyklos direktorius.

Į sceną pakilęs LR Seimo narys Leonard Talmont sporto mokyklos įkūrimą pavadinimo avantiūra. Anot jo, sporto mokyklos steigimo noras buvo didžiulis, tačiau nebuvo jokios sporto bazės. Jis dalijosi prisiminimais apie pirmuosius jos veiklos metus, 40 – ies metų bendradarbiavimą su Volkovisko sporto mokykla (Baltarusija).

- Ne kiekvienas rajonas, ne kiekviena sporto mokykla gali pasigirti turinti olimpinį čempioną. Taip, kalbu apie Valdemarą Novickį. Tačiau turime ir Gintą Galkauską, mūsų garsias sportininkes, žaidusias „Eglės“ komandoje, tai buvo viena stipriausių ekipų tuometinėje Lietuvoje, mes turime mūsų „POLONIA IWONA“ rankininkes, turime dabartinius puikius rankininkus, tenisininkus. Tikiu, kad turėsime čempionų, - kalbėjo LR Seimo narys Leonard Talmont kartu dėkodamas sporto mokyklos auklėtinių tėvams už pasitikėjimą.

Prisiminimais apie sporto mokyklos kūrimąsi dalijosi garsus eišiškietis, sporto entuziastas ir ištikimas jo globėjas Michal Sinkevič. Su didžiule nostalgija ir meile jis prisimena pirmuosius žingsnius, pasiekimus.

Šalčininkų rajono mero pavaduotoja Beata Petkevič akcentavo, kad 50 sporto mokyklos metų – tai didelė dalis Eišiškių miesto istorijos, tai keletas kartų, kurias priglaudė sporto mokyklos sienos.

- Penkis dešimtmečius sporto mokyklą kūrė jos vadovai, mokiniai, treneriai, visa miesto bendruomenė, ir darė tai labai gerai, nes mokykloje puikuojasi aukso, sidabro ir bronzos trofėjai. O už jų slepiasi džiaugsmo ašaros, laimėjimo ašaros, prakaitas ir didžiulės pastangos. Kokia mokykla būtų buvusi be Antonio Ratkevičiaus? Koks būtų buvęs rankinis be olimpiečio Valdemaro Novickio, stalo tenisas - be a.a. Zigmunto Sliževskio, koks būtų mūsų rajono sportas be Michalo Sinkevičiaus? Visiems kūrusiems ir kuriantiems mokyklą reiškiu padėką, - pasakė vicemerė Beata Petkevič. – Kaip ir prieš 50 metų mūsų visų tikslas – ugdyti jaunąją kartą, skiepyti jai meilė sportui. Šita mokykla – mūsų visų didelis nuopelnas, - linkėdama naujų laimėjimų ir pergalių tęsė ji.

Į šventę taip pat atvyko sporto mokyklos partneriai ir Lenkijos ir Baltarusijos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus pavaduotojas sportui Valerij Kočan. Sveikinimo žodžius tarė ir Eišiškių gimnazijų ir lopšelio - darželio vadovai Danutė Zuzo, Robert Sliževski ir Halina Antropik, seniūnas Miroslav Bogdiun. Prisiminimais dalijosi treneriai Darjuš Gurecki, Vitold Daškevič, Viktor Frizel, komandos „Polonia Iwona“ rankininkės ir kt.

Šventėje susirinkusiems koncertavo publikos pamėgtas kolektyvas „Black Guitars“ ir „Todes“ šokėjai, o renginį vedė žavingoji Agata Dorodko ir sporto mokyklos buvęs auklėtinis Radek Titko.



Inesa Suchocka