Valstybinė kalba

NAUDINGOS NUORODOS

ATMINTINĖS

INFORMACIJA ASMENIMS, NORINTIEMS LAIKYTI VALSTYBINĖS KALBOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS PAGRINDŲ EGZAMINUS
 

Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminai organizuojami ir vykdomi Šalčininkų ,,Santarvės“ gimnazijoje (Vytauto g. 35, LT-17106 Šalčininkai) pagal iš anksto patvirtintą metinį tvarkaraštį. Informaciją apie egzaminus teikia Inga Marciševska, Šalčininkų ,,Santarvės“ gimnazijos direktorė, tel.: (8 380) 52 878; el.p.: santarves.mokykla@gmail.com.

2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ patvirtino naujas valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas (Žin., 2003, Nr. 123-5618). Kategorijų liko trys, kaip ir anksčiau, bet patikslintas jų turinys ir taikymas.

Naujosios kalbos mokėjimo kategorijos apibrėžtos pagal Europos Tarybos rekomenduojamus kalbos mokėjimo lygių reikalavimus: pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka Europos Tarybos kalbų mokymosi turinio aprašų „Pusiaukelės“ lygį, antroji - „Slenksčio“, trečioji - „Aukštumos“.
 

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorija - tai valstybinės kalbos mokėjimo lygis, pagal kurį sprendžiama apie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 6 straipsnyje nurodytų asmenų valstybinės kalbos mokėjimą einant tam tikras pareigas, atliekant tam tikros profesijos ar kvalifikacijos darbą.

Pusiaukelės lygis - trumpų, aiškios sandaros sakytinių ir rašytinių tekstų įprastomis kasdienio gyvenimo temomis supratimas; gebėjimas kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus; gebėjimas pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius).

Slenksčio lygis - sakytinių ir rašytinių tekstų žinomomis temomis supratimas; gebėjimas kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis; gebėjimas pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis.

Aukštumos lygis - ilgų sudėtingų sakytinių ir rašytinių tekstų konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis supratimas; gebėjimas laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones; gebėjimas rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti.
 

REIKALAVIMAI ASMENIMS, NORINTIEMS GAUTI VALSTYBINĖS KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJAS

Asmuo, norintis gauti pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus įprastomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, gebėti kalbėti apie konkrečiai žinomus dalykus, pildyti paprasčiausių tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus. Jis turi suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą maždaug iš 900-1000 žodžių susidedančio bazinio žodyno, gebėti naudotis pareigų terminijos minimumu.

Asmuo, siekiantis gauti antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, gebėti kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, nusakyti priežastis, gebėti pildyti tipinių dokumentų formas ir juos rengti, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis. Jis turi gebėti suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti valstybine kalba maždaug iš 1800-2000 žodžių susidedančio bazinio žodyno ir pareigų terminijos.

Asmuo, siekiantis gauti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, turi suprasti ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, laisvai kalbėti įvairiomis temomis, aiškinti požiūrius ir nuomones, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.

KALBOS MOKĖJIMO KATEGORIJŲ TAIKYMAS

• Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai), jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti paprasčiausių dokumentų formas.
• Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir/ar pildyti dokumentų formas (švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai, išskyrus pedagogus, dėstančius valstybine kalba, ir panašiai).
• Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba dėstantiems pedagogams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų kapitonams, uostų kapitonams, locmanams), ir panašiai.

Įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją laikomi asmenys:

1. įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą lietuvių kalba;
2. įgiję Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą nelietuvių mokomąja kalba 1991 metais ar vėliau;
3. baigę užsienyje veikiančias lietuviškas gimnazijas arba vidurines mokyklas;
4. išlaikę mokyklinį (valstybinį) gimtosios arba valstybinės lietuvių kalbos brandos egzaminą.

 Asmenys, baigę pagrindinio profesinio mokymo įstaigų II pakopos grupes nelietuvių mokomąja kalba, laikomi įgijusiais antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.

Asmenims, kurie Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (Žin., 1997, Nr. 66-1609) nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos vienerius metus nuo jų grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.

(Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr.1688, ,,Valstybės žinios“, 2003, Nr.123-5618).