Ekskursija į Kernavę

2015-2016 m.m Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazijos 6 klasės mokiniai dalyvauja integruotame geografijos ir informacinių technologijų projekte „Lietuvos sostinės“. Šio projekto metu mokiniai susipažins ir aplankys keturias istorines Lietuvos sostines: Kernavę, Trakus, Vilnių bei Kauną. Projekto tikslas - skatinti domėtis gimtojo krašto gamta, kultūros paveldu bei informacinėmis technologijomis; plėsti geografinį pasaulėvaizdį (geografinė nuostata „nuo artimo prie tolimo“).

Rugsėjo 17 dieną, šio projekto dalyviai aplankė vieną pirmųjų Lietuvos sostinių - Kernavę. Turistų gausiai lankoma Kernavė yra už 35 km nuo Vilniaus, Širvintų rajone, dešiniajame Neries krante. XIII—XIV a. Kernavė buvo vienas reikšmingiausių besikuriančios Lietuvos valstybės politinių ir ekonominių centrų. Šioje vietovėje buvo išsidėstęs galingas penkių piliakalnių gynybinis kompleksas. Valdovų rezidencija Kernavė buvo iki 1321 metų. Vietovė suklestėjo Traidenio (1269-1282) ir Vytenio (1295-1316) valdymo laikais, turėjo viduramžių miesto bruožų. Čia buvo gerai įtvirtinta kunigaikščio rezidencija, jį saugoję priešpilniai. Gynybinio komplekso papėdėje, Pajautos slėnyje, driekėsi viduramžių miesto, turėjusio apie 3-4 tūkstančius gyventojų, gatvės su gyvenamaisiais namais ir amatininkų dirbtuvėmis. Nors Lietuvoje yra apie tūkstantis piliakalnių, tačiau tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos regione nerasime kito penkių piliakalnių komplekso, koks prieš akis atsiveria Kernavėje. Pripažįstant išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 metais vietovė buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ekskursija prasidėjo edukaciniu užsiėmimu Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato muziejuje. Užsiėmimo tema: „Kelionė į Kernavės priešistorę“. Pasakojimo pagalba mokiniai buvo nukelti pas pirmuosius gyventojus, kurie čia, Kernavėje, įsikūrė prieš 11 tūkstančių metų. Į rankas paėmė tai, ką lietė mūsų protėvių rankos – medį, akmenį, titnagą, molį, ragą, kaulą, odą...  Po to, drauge su nuostabia lektore Loreta atrado, kaip iš šių medžiagų buvo gaminami pirmieji medžioklės, žvejybos ir kiti darbo įrankiai. Pajuto įtempto lanko stiprybę, strėlės antgalio aštrumą bei kailio, iš kurio buvo gaminama apranga bei statomi būstai, šilumą... Buvo atskleista ugnies užkūrimo paslaptis, maisto gamybos subtilybės, archajiškų įrankių įmantrumas, aprangos ir papuošalų grožis, ir  „prakalbinta“ daugybė daiktų iš tolimos praeities. Mokiniai turėjo progą „pagyventi“ senovinėje palapinėje ir labai nustebo, kad joje sutilpo visa klasė (15 mokinių). O pabaigoje suvokė – priešistorė buvo ilgas ir sunkus etapas, vedęs mus į šiuolaikinę civilizaciją.

Ekskursijos po Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspoziciją metu mokiniai dar daugiau sužinojo apie Kernavės archeologinę vietovę, archeologų darbą ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų medžiagą. Stebėjo vizualizacijas, pristatančias Kernavės reljefo formavimąsi, jo kitimą, vietovės apgyvendinimo raidą. Iš gido sužinojo, kaip atrodė Kernavė bei kuo vertėsi jos gyventojai akmens, ankstyvųjų metalų, geležies amžiuje bei viduramžiais.

Vėliau mokiniai grožėjosi Kernavės piliakalniais, užkopė ant Pilies įgulos kalno, po to ant Aukuro kalno – spėjama, kad būtent čia buvo deginamas aukuras, kurį prižiūrėjo vaidilutės.

Mokiniai taip pat aplankė muziejinę ekspoziciją po atviru dangumi – atkurtą XIII-XIV a. Kernavės miesto fragmentą - tai piliakalnių papėdėje, Pajautos slėnyje, gyvenusių miestelėnų trijų kiemų mokslinė rekonstrukcija.

Ekskursijos pabaigoje mokiniai grožėjosi tautodailininko Ipolito Užkurnio skulptūromis, kurios yra eksponuojamos šalia muziejaus įrengtoje ekspozicijų salėje. Tai vienas talentingiausių  ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos medžio drožėjų.

Pavargę, bet kupini gerų įspūdžių, priartėję prie savo šaknų bei gerokai praplėtę žinias apie mūsų kraštą – jo gamtą ir istoriją, pavakariais grįžome namo.

Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazijos geografijos vyr. mokytoja Karina Jusevič, informacinių technologijų vyr. mokytoja Jolanta Andrukonienė