Ikimokyklinukai tautiškumo mokosi žaisdami

Vis dažniau mus verčia susimąstyti nerimą keliantys klausimai: „Kaip mažam žmogučiui, trokštančiam pažinti ir mylėti, perduoti tradicines vertybes: doros, grožio sampratą, pagarbą, meilę darbui ir Tėvynei? Kokius tinkamiausius ugdymo metodus tėvai ir auklėtojai turėtų pasirinkti, norėdami patenkinti neramų ikimokyklinuko būdą, kad po kelerių metų tai virstų vaikųširdies gerumu, išmintimi, tyrumu, skaidrumu“. J. Bakūnaitė, humanistinio vaikų ugdymo programos autorė ir pedagogė, sako: „Jeigu sunku tai daryti, neikime pirmyn, o grįžkime į praeitį. Įsiklausykime, įsižiūrėkime, pajauskime. Liaudies kultūros lobiai atvers langą į didįjį dvasios džiaugsmą“.
 Siekdami ugdyti vaikų tautiškumo daigelius, atvėrę tautos lobyną, drąsiai pasirinkome tradicinius lietuvių liaudies žaidimus. Juose gausu auklėjamojo elemento, slypi didžiulė liaudies pedagoginė patirtis. Šiulaikiniai pedagogai žaidimams skiria didelį dėmesį, pripažįsta jų svarbą, o liaudis tai suprato labai seniai. Todėl derėtų ir šiandien ugdant vaiką naudotis tradicinių žaidimų teikiamomis galimybėmis. Tuo labiau, kad šeimos nelinkusios kartu su vaikais žaisti lietuvių liaudies žaidimų. Pastaruoju metu tradicinius žaidimus vis dažniau išstumia kiti - modernesni, šiuolaikiškesni vaikų užsiėmimai. Apsisprendę dalyvauti pilietinio ir tautinio ugdymo projekte „Tautiškumo mokomės žaisdami“, iškėlėme tikslą – žaidžiant lietuvių liaudies žaidimus, padėti vaikams pažinti tautos kultūrą, perimti puoselėjamas vertybes. Projekto įgyvendinimo ėmėsi vyresniųjų - „Kodėlčiukų“ bei „Drugelių“ grupių vaikai (auklėtojos Helena Songin, Janina Kiseliova). Darželio vyresnėliai mielai mokėsi įvairaus pobūdžio – judrių, muzikinių, didaktinių – lietuvių liaudies žaidimų, ratelių. Pastebėjome, kad žaidimų sūkuryje vaikai lengviau, greičiau ir įtaigiau pasisavina kalbą, perima tradicijas, papročius, mokosi gražaus bendravimo. Už projekto įgyvendinimui skirtas lėšas „Kodėlčiukų“ ir „Drugelių“ grupių veiklos kampeliai, vaikų džiaugsmui, pasipildė tradiciniais žaislais bei lavinančiais žaidimais. Susipažinę su tautodailės tradicijomis, vaikai panoro tapti kūrėjais - išbandyti savo jėgas, naudojant tradicines dailės medžiagas. Jie iš siūlų rišo lėles ir pynė juosteles, iš šiaudelių vėrė girliandas ir gaminosi saulutes. Tačiau labiausiai vaikams patiko lipdyti žaisliukus iš molio, kuriuos vėliau mielai dovanojo savo draugams, artimiesiems bei darželio svečiams.
 Išmokę žaisti ne vieną smagų žaidimėlį, sumanėme pasikviesti vaikus iš lenkiško lopšelio – darželio „Pasaka“ - artimiau susipažinti, pabendrauti, linksmai dieną praleisti, naujų žaidimų išmokti. Tradicinių žaidimų rytmetys „Kviečiame į ratą“, kuriame dalyvavo ir
 būrys lenkų vaikų iš lopšelio-darželio „Pasaka“ grupių „Papūgėlių“ ir „Kačiukų“buvo nuotaikingas ir prasmingas. Vaikai, žaisdami lietuvių ir lenkų tradicinius žaidimus, turėjo galimybę mokytis gražaus tarpkultūrinio bendravimo: būti su kitos tautybės vaikais, domėtis jų kultūra, prisiderinti prie kitų, susidraugauti, išreiškiant dėmesį ir pagarbą. Matydami plačias vaikų šypsenėles ir iš pasitenkinimo žibsinčias akeles, suvokėme: paprasti, prieš daugelį metų mūsų senolių sukurti žaidimai gali kasdienybę paversti patrauklesne, tobulesne, prasmingesne, sukurti džiugią bendravimo atmosferą.

Janina Kiseliova, Helena Songin
Šalčininkų lopšelio-darželio vyresniosios auklėtojos