Kovo 11 – osios renginiai rajono mokyklose

Praėjusią savaitę rajono mokyklose vyko renginiai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Kovo 11-osios išvakarėse Butrimonių Anos Krepštul  gimnazijoje IG klasės gimnazistai visą bendruomenę pakvietė paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metų  jubiliejų.

Renginio metu Butrimonių A. skambėjo Bernardo Brazdžionio ir Samomėjos Nėries posmai, sklido šilti žodžiai gimtajam kraštui ir laisvę iškovojusiems žmonėms, o iš ekrano liejosi gražiausi Lietuvos gamtos vaizdai ir žvelgė žmonių, labiausiai per 25 metus garsinusių Tėvynę, akys.

Gimnazijos direktorės Teresos Savel sveikinimo kalboje buvo akcentuota, kad kiekvienam žmogui meilė gimtajam kraštui turi tapti savastimi, todėl buvo palinkėta mokytis atsakingumo ir  stengtis užaugti dorais žmonėmis.

Daug džiugių  emocijų ir geros nuotaikos dovanojo ir gimnazistų  deklamuojami eilėraščiai, Anželikos ir Aleksandro dueto dainuojamos dainos,  ir IVG klasės mokinio R. Šumskio sugrota populiariosios muzikos pynė.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Eišiškių gimnazijoje praėjo Istorijos savaitė. Šio renginio tikslas – sudominti mokinius gimtojo krašto istorija ir kultūra. Istorijos mokytojai organizavo įvairius konkursus, kuriuose mokiniai galėjo pasitikrinti istorijos žinias.

Savaitė prasidėjo piešinių paroda „Piešiu Lietuvą“, kitą dieną – mokiniai deklamavo eilėraščius apie meilė Tėvynei. Kitas renginio akcentas – filmas apie kovo 11 – osios įvykius prieš 25 metus.

Istorijos savaitę vainikavo iškilmingas koncertas, kurio metu skambėjo lietuvių dainos ir poezija. Iškilmių pabaigoje mokiniai padarė bendrą nuotrauką, pristatydami valstybės vėliavą.

Lietuvos Nepriklausomybės minėjimas šiais metais nemažam būreliui Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos vidurinės mokyklos moksleivių buvo kiek kitoks nei visada. Š. m . kovo 10  dieną, sušildyti poezijos žodžio, šokio, nuskaidrinti istorinės tiesos, simboliškai susijuosę trispalvės juostom, devintokai kartu su dešimtokais išvyko į Turgelius, kad pasidalytų šventine nuotaika su Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos  bendruomene ir nutiestų tiltą tarp dviejų mokyklų, tai yra pradėtų bendradarbiavimo projektą.

Artimesnę pažintį su Turgelių miestelio bendruomene moksleiviai pradėjo nuo Turgelių piliakalnio žvelgdami į miestelio (anksčiau kaimelio, maždaug 15 a. pabaigoje įsikūrusio dešiniajame Merkio krante, Mažosios Merkinės žemėse) istorinę praeitį. Su malonumu klausėsi Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Dianos Jelmakaitės  pasakojimo apie legendinius miestelio laikus ir juos menantį, iki mūsų dienų išlikusį akmenį, prie kurio, priglaudus ausį, girdėti protėvių aimanos, skausmas ar tiesiog šauksmas...

 

Vėliau pažintį su miesteliu moksleiviai tęsė nuvykę į Turgelių kapines, apžiūrinėdami  įspūdingai atrodančią šv. Felikso de Volua koplyčią, esančią ant kapinaičių kalvos. Akis traukė iš gatvės akmenų statytas  klasikinio stiliaus bokštas su kupolu. Jis atsiradęs kaip memorialinis paminklas mecenatams J. Ir K. Kobilinskiams, atvykusiems 1834 metais, kai įsigijo Merkinės dvarą. Mokytojos D. Jelmakaitės dėka moksleiviai sužinojo ne tik tai, kad dabar ši koplyčia priklauso Turgelių bažnyčiai, bet ir tai, kad netoli koplyčios yra Simono Malevskio, žymaus reformatoriaus, teisininko, ekonomisto,  rektoriaus, žmogaus, tiesiogiai bendravusio su poetu A. Mickevičiumi, kapas
.
Iš kapinaičių mokinių pažinties su Turgelių miesteliu kelias tęsėsi neobarokinės bažnyčios link. Moksleiviai sužinojo, kad anksčiau (nuo 1511 metų) čia stovėjusi medinė bažnyčia, o ši raudonų plytų neobarokinė bažnyčia pastatyta  1835 – 1837 m. centrinėje miestelio aikštėje vietoj 1722 metais sudegusios.

Išklausę pasakojimo apie pagrindinius kelius, praeityje kirtusius Turgelių miestelį, jo vardo kilmę, moksleiviai keliavo į žymiąją Paulavos Respubliką.

Atsidūrus Paulavos Respublikoje – buvusioje valstybėje valstybėj – ne vieną mokinį apėmė gana keistas jausmas. Stūksančios didingų rūmų, arklidžių, kitų pastatų liekanos žadino pasididžiavimą. Jį stiprino ir tai, kad reformatorius, kunigas, rašytojas Povilas Ksaveras Bžostovskis, nusipirkęs Merkinės dvarą, trijų kvadratinių kilometrų plote, niekieno neverčiamas, sugebėjo įgyvendinti Šviečiamojo amžiaus keliamus idealus, ne vienoje Europos valstybėje  pareikalavusius didelių aukų, neretai kraujo. Mokiniai su malonumu klausėsi mokytojos Dianos pasakojimo apie nedidelę valstybėlę -  sukurtą bendruomenę savivaldos principu iš laisvę gavusių valstiečių. Moksleiviams visiškai nebuvo svarbu, kad ta miniatiūrinė valstybėlė gyvavo tik dvidešimt šešerius metus (1769 – 1795), vėliau caro valdžios buvo sunaikinta, o Sovietų laikais jos statiniai naudoti ne pagal paskirtį. Svarbu buvo tai, kad pats Lietuvos ir Lenkijos Seimas patvirtino Paulavos Respublikos Konstituciją (įstatymus), kad ji turėjo nuosavą herbą, vėliavą, kariuomenę, miliciją, pinigus, o laisvę gavę valstiečiai ne tik turėjo teisę savarankiškai tvarkyti savo ūkį, bet ir vykdyti prekybą, užsiimti amatais, mokytis (net ir moterys) skaityti, rašyti, netgi šokti, gyvenamąsias trobas sutvarkyti taip, kad jose būtų lovos ir stikliniai langai.Nesvarbu, kad Paulavos Respublikos įkūrėjas P. K. Bžostovskis po Kosciuškos sukilimo turėjo išvykti (tik vėliau sugrįžo), mokiniai suprato, kad ryžtingas siekis gražių svajonių gyvenimą daro prasmingą, ilgaamžį, apie tokius darbus kalba tauta, valstybė, istorija.

Trumpai susilieję su Paulavos Respublikos praeitimi, mokiniai kuriam laikui su ja atsisveikino ir nuvyko į Turgelių laisvalaikio centrą. Čia šiltai buvo sutikti Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos moksleivių, kurie parodė Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimt penktosioms metinėms skirtą spektaklį ,,Mindaugas” (pagal Just. Marcinkevičiaus trilogijos ,,Mindaugą”). Mindaugo, kaip žmogaus ir valdovo, dramą, indėlį Lietuvos valstybei subtiliai pabrėžė ,,įpinti” ansamblio ,,Broliai” muzikinių kūrinių intarpai liaudies dainų, istoriniais  motyvais ,vienybės jausmą stiprino merginų šokis – simbolinis trispalvės juostos pynimas.

 

Simboliškai nupinta trispalvė juosta spektaklio pabaigoje nereiškė šventinės nuotaikos, viešnagės, bendradarbiavimo projekto pabaigos. Iš Turgelių laisvalaikio centro mokiniai patraukė Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos link, kur jų jau laukė Kraštotyros muziejuje istorijos mokytoja. Pristatydama septynių skyrių ekspoziciją mokiniams, ji dar kartą suteikė galimybę pajusti, koks svarbus ryšys tarp praeities ir ateities, kodėl būtina jį išsaugoti, branginti.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25 - mečio proga Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos kanklininkių ansamblio ,,Versekėlė‘‘ (mokytoja J. Sinkevič) ir teatro studijos ,,Versmelė‘‘ (mokytoja L. Bandalevičė) nariai koncertavo Lietuvos  kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų  ramovėje.

Gimnazistai pristatė jų sukurtą meninę kompoziciją ,,Odė Vilniui‘‘, stebėjo puikų ansamblio ,,Neris‘‘ šokėjų pasirodymą, klausėsi smagios kapelos muzikos ir dainų. Į namus jie grįžo geros nuotaikos ir ne tuščiomis: gimnazijos bendruomenei parvežė Lietuvos krašto apsaugos ministro  Juozo Oleko padėką.



Butrimonių A. Krepštul, Eišiškių S. Rapolionio ir Eišiškių gimnazijų, Baltosios Vokės E. Ožeškovos vidurinės mokyklos informacija