Laikas ir žmonės: kaip Ana Krepštul tampa artima

Vasario 20 d. minime  tautodailininkės iš Tabariškių Anos Krepštul 82-ąsias gimimo metines. Nors jau spėjo  prabėgti šešeri metai nuo dailininkės mirties (2007-10-12), bet daugybės žmonių širdyse dar gyvas šios kūrėjos paveikslas, dar skamba jos pamąstymai apie gyvenimą ar karšti maldos žodžiai, tariami su viltim sulaukti tokio ryto, kai nepažadins skausmas...

Bet kaip yra pasakęs prancūzų rašytojas R. Rolandas, jog  ,,laikas galų gale perkels mus per upę ir skausmų našta liks aname krante“, taip ir garsi Šalčininkų rajono garbės pilietė, nurimus skausmui ir gėlai, palikusi vargus ir rūpesčius, suteikia mums džiaugsmo gėrėtis nutapytais paveikslais, prisiliesti prie kūrybos paslapčių ir ieškoti kasdienoje dvasinės stiprybės, kurios niekada netrūko Anai Krepštul. 

Daug kas pasikeitė mokykloje nuo 2008 metų rudens. Visų pirma, pradėta rūpintis tautodailininkės kūrybiniu palikimu. Paremiant Šalčininkų savivaldybei ir privatiems užsienio fondams, intensyviai ieškant racionalių sprendimų kūrėjos darbams išsaugoti pasiaukojamai darbavosi daug žmonių (Šalčininkų rarjono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Henrik Danulevič, a.a. Anos Krepštul sesuo Danuta Moločko ir jų pagalbininkai).

Suskubta ieškoti, kaip galėtų būti įamžintas žinomos tautodailininkės vardas. Džiugu, kad Anos Krepštul vardu  2008 m. buvo pavadinta  Butrimonių vidurinė mokykla, kurioje imta kurti muziejų, skirtą liaudies dailininkei. Buvo ieškota kūrėją pažinojusių žmonių, prašoma užrašyti prisiminimus, pasidalinti nuotraukomis, kuriose užfiksuoti susitikimai su Ana Krepštul. Mokyklos mokytojų skatinami  mokiniai ruošė prezentacijas, rašė kūrybinius darbus, kūrė eilėraščius, stendinius pranešimus, kuriuose bandyta atskleisti šios itin ypatingo likimo kūrėjos biografijos ypatumus. Visais šiais darbais tarsi siekta patvirtinti, anot prancūzų mokslininko Ž. Biufono, jog ,,genijus yra ne kas kita, kaip didžiulės kantrybės skausmas“.

Mokyklos bendruomenei rūpėjo pateisinti visų Aną Krepštul pažinojusių žmonių lūkesčius, todėl imta planuoti renginius platesniam visuomenės ratui. Artėjant penktosioms mirties metinėms 2012 m. rajone buvo paskelbti jubiliejiniais liaudies tapytojos Anos Krepštul metais. Imta ieškoti patrauklesnių formų kūrėjos vardui garsinti. Mokykloje vadovaujami mokytojos, muziejaus vadovės V. Tkačenko, mokiniai tvarkė eksponatus, o dvyliktokas J. Muchliado nupiešė itin artimą tautodailininkės kūrybos motyvams  didelio formato paveikslą ,,Nulūžęs beržas“.  Muziejuje darniai darbavosi ir V. Tkačenko, kurios idėjoms įgyvendinti visada šalia buvo auksarankis technologijų mokytojas L. Rožanovskis ir nagingi  vyresnių klasių mokiniai.

                                         

Naujų idėjų įpūtė iš Varšuvos į Butrimonis atvykusi režisierė, poetė Alina Lasota (Lassota). Ši kūrybinga asmenybė pakvietė mokinius pasidalinti įspūdžiais ir parašyti, ką jiems reiškia Anos Krepštul vardas. Remiantis mokinių darbais, įpinant Anos Krepštul biografijos elementų, amžininkų prisiminimų buvo sukurtas spektaklio scenarijus. Vaidinti buvo pakviesti raiškiu žodžiu, mimika ir plastišku judesiu galintys kurti mizanscenas mokiniai. Bendradarbiaujant režisierei A. Lasotai ir lenkų kalbos mokytojai M. Paliul  spektaklio ,,Jos niekad nepažinome, bet ją mylime“ premjera įvyko 2012 m. spalio mėnesį Butrimonių vidurinėje mokykloje. Spektaklio premjerą stebėjo Lenkijos Respublikos Lietuvoje Konsulato atstovai, Šalčininkų rajono savivaldybės meras, švietimo ir sporto skyriaus vedėja ir specialistai, muziejaus Tabariškėse direktorė,  kultūros skyriaus darbuotojai, svečiai iš kitų rajono mokyklų, mokinių tėvai, mokiniai, mokytojai. Jaunieji aktoriai taip nuoširdžiai vaidino ir jautriai pasakojo Krepštulių šeimos istoriją, kad ne vienam žiūrovui skruostu ritosi ašara. Vėliau spektaklis buvo parodytas ne tik mokyklos scenoje, bet vaidintas Butrimonių šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje, Tabariškių  Anos Krepštul muziejuje, Dieveniškių rekonstruotoje laisvalaikio salėje. Tačiau didžiausias pripažinimas laukė tada, kai visa grupė su mokytoja M. Paliul ir  režisiere A. Lasota  buvo pakviesta vaidinti Vilniaus lenkų kultūros namų scenoje. Nors visi labai jaudinosi, bet buvo laimingi sostinės auditorijai pasakodami sudėtingo likimo savamokslės menininkės  gyvenimo istoriją.

 

Vilniaus lenkų kultūros namuose buvo organizuota Anos Krepštul kūrinių paroda. Eksponuojami  patys gražiausi peizažai, natiurmortai, portretai. Dailininkės tapyti portretai  ypač jutimiški, kai kurie veikia tarsi hipnotizuojančiai, nes daug dėmesio skiriama ypatingai žvilgsnio galiai sukurti.

Siekiant  garsinti liaudies dailininkės  vardą buvo organizuoti keli tarptautiniai konkursai (2009 m., 2011 m.), kai mokiniai buvo skatinami tapyti piešinius įvairia technika, kurti prozos ar poezijos kūrinius, kurių devizas  ,,Tapyk, kaip matai ir kaip jauti! Klausyk savo širdies” (Ana Krepštul). Konkursų organizatoriai buvo maloniai nustebinti, kai sulaukė  daugiau nei 300 mokinių sukurtų darbų.  Dalyvavo mokiniai iš įvairių Lietuvos rajonų (Raseinių, Vilniaus, Širvintų, Šalčininkų) ir užsienio (Baltarusijos, Lenkijos) šalių. Sugrupavus gautus darbus buvo organizuota paroda ir Butrimonyse, ir Šalčininkuose. Parodų lankytojus džiugino dalyvių gebėjimas kurti kompozicijas naudojant spalvų niuansus ir kontrastus,  pastangos perteikti formų ypatumus: aukštą ir žemą reljefą, šviesos ir šešėlių žaismą, faktūrų įvairovę. Geriausius darbus ir  dabar galima pamatyti dalykiniuose kabinetuose.

Kiekvieni metai nuo mokyklai suteikto Anos  Krepštul vardo buvo savotiški iššūkių ir permainų metai: daugiau dėmesio planuojant veiklas imta skirti estetiniam mokinių lavinimui, ieškoma galimybių dalyvauti konkursuose, lankytis parodose, ugdyti mokinių meninę kompetenciją, mokyti ugdytinius reikšti save meno kalba, atrasti individualų, savitą raiškos stilių. Sutelktai dirba Butrimonių Anos Krepštul gimnazijos pedagogų kolektyvas siekdamas, kad daugumai  mokinių tautodailininkės  gyvenimo istorija taptų tinkamu pavyzdžiu ir, anot J. V. Gėtės, patvirtinimu, jog ,,kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs“.

Laiškas visiems, kurių  prisiminimuos gyva  Ana Krepštul.

Butrimonių Anos Krepštul gimnazijos
metodinės tarybos pirmininkė
Rasytė Matulevičienė