Lenkų kalba lenkų mokykloje – pasiekimai, uždaviniai, sunkumai

Gruodžio 12 d. Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus iniciatyva organizuota Šalčininkų rajono lenkų mokyklų konferencija „Kaip ugdome, ko siekiame?“. Susirinkusius pasveikino LLS Šalčininkų skyriaus pirmininkas Zdzislav Palevič, pabrėždamas gimtosios kalbos kaip lemiamo tautinės, kultūrinės ir istorinės tapatybės veiksnio svarbą, kartu deklaruodamas tinkamų vaikų ir jaunimo ugdymo gimtąja kalba sąlygų sudarymą visuose švietimo įstaigų lygmenyse nuo darželio iki vidurinės ir aukštosios mokyklos.

Konferencijoje taip pat dalyvavo LLS Šalčininkų skyriaus pirmininko pavaduotojai: Beata Petkevič ir Gžegož Jurgo, renginį moderavo pirmininko pavaduotoja Andžela Dajlidko.

- Norime visi kartu aptarti sunkumus, su kuriais susiduriame, kartu ieškoti jų sprendimo būdų, o taip pat džiaugti mūsų sėkmėmis, - pradedama renginį kalbėjo Andžela Dajlidko.

Pirmoji savo referatą konferencijoje pristatė Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokinė Gabrielė Mockutė, kalbėjusi apie mokinių lūkesčius šiuolaikinėje ir ateities mokykloje. Apie lenkų kalbos vaidmenį ir iššūkius visuomenėje kalbėjo Eliza Paškevič iš Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijos. Jai pritarė ir Eva Matuizo iš Dainavos pagrindinės mokyklos, svarsčiusi apie lenkų kalbos mokymo sunkumus ir iššūkius.

Dvikalbystės lenkų mokyklose temą palietė Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokytoja Kristina Rogoža, savo pranešime remdamasi ne tik teigiamais aspektais, kuriuos suteikia dviejų kalbų žinojimas, bet ir apie neigiamas pasekmes, kai lenkų mokyklose labai daržai (pernelyg dažnai!) girdima rusų kalba. Temą tęsė Butrimonių A. Krepštul gimnazijos mokytoja Edita Jaselionis, pristačiusi dažniausias kalbos vartojimo klaidas, kitų kalbų svetimybes, kurias vartojame kasdien. Ivona Krajevska iš Eišiškių gimnazijos apžvelgė kalbos sutrikimų įtaką ugdymo procesui ir socialiniam vaiko funkcionavimui mokykloje. Apie švietimo įstaigų svarbą mažose gyvenvietėse kalbėjo Božena Michnevič iš Kalesninkų L. Narbuto gimnazijos, o Lilija Kozakevič iš Šalčininkų ir Vitalij Valiukevič iš Butrimonių savo dėmesį skyrė alternatyviems mokymo metodams ir ugdymo metodų ir formų įvairinimui. Popamokinės veiklos vaidmenį pristatė Andžla Dajlidko iš Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos ir Beata Zarumna iš Šalčininkų, aptarusios skaitymo arba dalyvavimo visuomeninėse organizacijose, pvz., harcerių veikloje, naudą.

Konferencijos metu mokytojai turėjo progą diskutuosi, keistis nuomonėmis ir įžvalgomis oficialių pasisakymų metu ir per pertraukas.

Apibendrindami konferenciją jos dalyviai priėmė sprendimą dėl lenkų kalbos vartojimo visuomeniniame Lietuvos lenkų bendruomenės gyvenime.



Irena Kolosovska