Marijonas ir Dominika Šapočkos: per slenksti reikia žengti kartu

Prieš 50 metų sausio 1-ąją amžiną meilę prisiekę Marijonas ir Dominika Šapočkos iš Paginų kaimo (Poškonių sen.) šiandien priėmė Šalčininkų rajono savivaldybės sveikinimus.

Į poros namus atvyko Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Rogoža ir Poškonių seniūnijos specialistė Valentina Diuk.

- 50 metų kartu kuriate gyvenimą, laikotės vienas kito, turite kuo džiaugtis. Labai džiaugiamės, kad turime galimybę Jus pasveikinti su šiuo nuostabiu jubiliejumi. Linkime labai gražių akimirkų, gerų žmonių šalia, sveikatos, geros nuotaikos ir geros kloties, - sveikindamas jubiliatus kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo.

Seniūnijos vardu sveikinimo žodžius tarė Valentina Diuk, pabrėžusi, kad ši pora – labai nuoširdūs, svetingi ir geranoriški seneliai, kurie didžiulėmis vertybėmis laiko darbštumą ir tikėjimą.

Šapóčka? Ne. Ponas Marijonas prasitaria, kad prieš daugelį metų, dar vaikystėje, turėjo kitaip skambančią pavardę, bet aplinkybės susiklostė taip, kad Šapucko pasikeitė į Šapóčka.

- Bet visi ir visada mane vadino Šápočka ir Šápočka, - juokauja jubiliatas. – Daug laiko praėjo, o atrodo, kad visai neseniai sutikau savo žmoną, kuri paprašė pavėžinti ją su kombainu. Kombainas buvo mano stichija, visada buvau geriausias, per rugiapjūtę pirmas pradėdavau kulti lauką. Taip ir susipažinom. Vieną kartą ji su manim pavažiavo ir liko visam gyvenimui. Labai gražiai gyvename, draugiškai, visada kartu, - pasakoja jis.

Kilęs iš Laustaučikų kaimo (Poškonių sen.) ponas Marjanas po vestuvių apsigyveno savo žmonos gimtuosiuose namuose Paginų kaime, kuriuose jie gyvena iki šiol. Tiesa, prieš 15 metų šeimą ištiko nelaimę – nuo gaisro nukentėjo jų namas. Tačiau užsispyrę ir darbštūs seneliai pasistatė toje pačioje vietoje naujus namus.

- Vestuvių dieną grįžusius iš bažnyčios mus pasitiko mano dėdė ir pasakė labai prasmingus žodžius, jog per slenkstį turime peržengti kartu. Kaip tarė, taip ir padarėme, taip ir gyvename, - pasakoja ponia Dominika. – Savo vaikų mes neturime, tačiau turime didžiulę šeimą. Esu kilusi iš šešių seserų šeimos, kiekvienos vaikai man labai brangūs. Aš visada jiems padėjau, labai juos myliu, o jie šiemet surengė mums gražią ir šiltą šventę auksinių vestuvių proga, - apie savo šeimą atsiliepia ji.

Pora visada gyveno dorai, buvo ir yra labai darbštūs, laikė didelį ūkį, dirbo žemę, net ir dabar rankų nenuleidžia, laiko ožką ir vištas, o ožkos pieno produktai visada ant jų stalo. Teko ir svečiams paragauti gardaus ponios Dominikos sūrio su kmynais.

Prieš 50 metų per jubiliatų vestuves spaudė 30 laipsnių šaltis, o su visa palyda jaunieji krovinine mašina važiavo į Dieveniškių bažnyčią. Juos lydėjo net šešių pabrolių ir pamergių pulkas. Ponia Dominika juokauja, kad nebaisus jai tuomet buvo šaltis. Rodydama kelias nuotraukas ji apgailestauja, kad beveik nieko neliko po gaisro.

Būti kartu, kartu kurti šeimą, gyvenimą ir džiaugtis vienam kitu, teikti džiaugsmą kitiems žmonėms, nebijoti darbo, turėti atvirą širdį – atrodo labai paprasta ir lengva. Toks yra Šapočkų ilgo ir laimingo gyvenimo receptas. Linkime jiems stiprios sveikatos ir santarvės!

Inesa Suchocka