Mokyti ir mokytis galima kitaip...

Šalies mokyklose keičiasi pamokos: jas veda aktoriai, režisieriai, interjero dizaineriai, skulptoriai.  „Per užsiėmimus su mokiniais ir mokytojais griūva formalus bendravimas, nuslūgsta įtampa, visi atsipalaiduoja“, – sako aktorius Darius Petkevičius, antrus metus dalyvaujantis mokykloms skirtame projekte „Kūrybinės partnerystės“.
Nuo vasario pradžios jis ir kino, teatro, dizaino, architektūros, dailės, mados, kitų sričių kūrėjai 97-ose Lietuvos mokyklose pritaikys kūrybiško mokymosi metodus.

Anot Mildos Laužikaitės, „Kūrybinių partnerysčių“ vadovės, projekte dalyvaujantys menininkai, mokslininkai ir kitų sričių profesionalai kartu su mokytojais ieško būdų, kaip įprastus dalykus mokytis kitaip.

 „Režisierius, dailininkus ir kitus kūrybos profesionalus mes vadiname kuriančiais praktikais. Jie mokyklose atlieka kūrybiškumo ambasadoriaus vaidmenį. Pavyzdžiui, kartu su vaikais kurdamas spektaklį, režisierius padeda turtinti jų žodyną, o geologas, atliekant vaikams specialius judėjimo pratimus, parodo, kaip formuojasi kalnai. Kūrybos praktikai  parodo, kaip galima kūrybiškai naudoti pamokos laiką, klasės ir mokyklos erdves, kokiais būdais įmanoma skatinti vaikų mokymasi, domėjimasi”, – sako M. Laužikaitė.

Antrus metus „Kūrybinių partnerysčių” programoje dalyvaujantis aktorius D. Petkevičius pasakoja, kad bendravimas su žmonėmis yra jo, kaip aktoriaus, duona, o darbas mokyklose jam suteikia progą susitikti su skirtingais žmonėmis – tiek amžiumi, tiek charakteriu.
„Dirbdamas mokyklose pasitelkiu teatro principus. Su mokiniais ir mokytojais mokomės scenos judesio, scenos kalbos, improvizacijos. Pastebiu, kad pakanka labai nedaug, pavyzdžiui, žvilgsnio, paprasto bendravimo, kad mokykloje pradėtų vykti pokyčiai”, – sako aktorius, dirbantis Pakruojo rajono Balsių pagrindinėje mokykloje.

„Kūrybinių partnerysčių” projekte dalyvauja ir drabužių dizainerė Jolanta Rimkutė. Anot jos, šis projektas jai leidžia pamatyti, kokia karta auga, ko ir kaip vaikai mokosi, su kokiais sunkumais susiduria. Per dvejus metus kurianti praktikė įgyvendino ne vieną projektą. Pavyzdžiui, mokykloje, kuri turėjo daug laisvos erdvės, kūrė tylos zoną, į pamoką įvedė tylos ritualą. Šiais metais Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje Jurbarko rajone su mokytojais ir mokiniais kurs alternatyvias erdves, kuriose galės vykti netradicinės pamokos.

„Su kiekviena mokykla ir klase dirbama skirtingai. Štai su dešimtokais kalbamės apie savęs formavimo galimybes, karjerą. Apie tai, kuo jie bus ateityje, kokios profesijos sieks. Matau, kad vaikai bijo ateities, nėra jos susikūrę. Diskutuojame apie tai”, – mintimis dalinasi J. Rimkutė.

Antrus metus savo kūrybiniais gebėjimais mokyklose dalinasi ir interjero dizaineris Dovas Serapinas. Jis projektuoja ir su mokiniais bei mokytojais kuria įvairias poilsio, informacijos erdves. Praktikas teigia, kad dažnai prireikia ir jo ne tik kaip dizaino atstovo žinių. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje jis taikė „šalto dušo” principą.

„Atėjau į klasę ir pradėjau labai atvirai pasakoti, ką veikiu, kaip sukūriau šeimą, kaip sukasi mano gyvenimas, kas man aktualu, kaip dirbu. Vaikams tai suveikė kaip motyvacija patiems galvoti apie savo ateitį. Jie pradėjo manęs klausinėti, ką pasirinkti mokytis, ką toliau daryti”, –  prisimena D. Serapinas.

Šiuo metu Krašuonos progimnazijoje (Utenos raj.) ir „Juventos” gimnazijoje (Vilnius) dirbantis D. Serapinas teigia, kad svarbu kurti erdves, kur vaikai atsiskleistų, galėtų reikštis, skelbti idėjas, kur matytųsi jų darbai. Anot praktiko, svarbu, kad mokykla pamatytų, jog gali augti, judėti į priekį. Šiais metais tarp kuriančių praktikų yra kino režisieriai Giedrė Žickytė, Kristina Buožytė, Andrius Blaževičius, rašytoja Ilzė Butkutė, aktorius Paulius Tamolė, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė-Diena ir dar daugiau nei 100 kūrybinio sektoriaus atstovų.

„Kūrybinių partnerysčių“ programoje jau dalyvavo apie 4 tūkstančiai Lietuvos moksleivių – nuo pirmokų iki dvyliktokų.
Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

Šiemet ,,Kūrybinių partnerysčių“ projekte dalyvauja ir Šalčininkų r. Dieveniškių ,,Ryto “ vidurinė mokykla.

Pagrindinė projekto idėja -,,Langas į Dieveniškes“. Mokydamiesi kitaip, mokiniai, tarsi pro mokyklos langą, pažins savo gimtąjį miestelį iš  naujo. Projekto įgyvendinimui pasirinkti bendrojo ugdymo dalykai - lietuvių kalba, matematika bei istorija. Projekto tikslas - reabilituoti mokymąsi ir atgaivinti 7-8-9 klasių moksleivių norą sužinoti, išmokti, pažinti, suformuoti nuostatą, kad mokytis yra smagu.
Spalio – gruodžio mėnesiais, mokiniai, kartu su projekto kūrybos agente Jurga Vidugiriene, įvairių užsiėmimu metu, aiškinosi jiems rūpimus klausimus, mokėsi pažinti save, pasitikėti kitais.

Sausio pabaigoje projekte dalyvaujantys mokiniai susitiko su projekto kuriančiu praktiku , kino režisieriumi Tomu Smulkiu, kuris yra sukūręs keletą filmų: trumpametražinį  ,,Pietys‘‘, dokumentinį ,,Rojaus beieškant‘‘, dalyvavęs   šiuose edukaciniuose projektuose: ,,Mokausi iš kino‘‘, ,, Mokykla be uniformos‘‘, ,,Kino busas‘‘, ,,Kūrybinės partnerystės‘‘ . Pasak Tomo Smulkio, dalyvavimas Kūrybinėse partnerystėse, tai priemonė pažinti Lietuvą ir pamatyti jos skerspjūvį per mokinių pažinimą, kurie yra šio pjūvio atspindys. Kartu su jais atrasti naujų mokymosi formų, galimybių, kaip kinas ir judantis vaizdas galėtų padėti ir sudominti mokytis.

 Mokiniams buvo įdomu klausytis apie filmavimo ypatumus, kaip tai gali paveikti žmogaus nuostatas, kaip tai gali paįvairinti mokymąsi.
Projekte dalyvaujantys mokytojai:  Regina Barsulienė, Vilma Kisielytė, Jolita Milinavičiūtė, Julija Šilobritienė, Regina Ratkevčienė , mokyklos direktorė Lolita Mikalauskienė, kartu su projekto kūrybos agente ir kuriančiu praktiku numatė kūrybiško mokymo(si) veiklas.
Vasario pirmą savaitę įvyko pirmosios pamokos kitaip: 7-os klasės mokiniai išbandė matematikos praktinį pritaikymą. Pasiėmę dvimetrį, išmatavo mokyklos teritorijos perimetrą, mokyklos pamatus ir atlikę skaičiavimus nustatė, kokio ilgio tvora reikalinga mokyklos teritorijai ir kiek kvadratinių metrų apšiltinimo medžiagos reikia mokyklos pamatams.

Istorija 9-oje klasėje vyko Dieveniškių regioninio parko muziejuje, kur mokiniams buvo pristatyti XIX –XX a. žemės ūkio įrankiai (padargai). Pasirinkę po vieną įrankį ir naudodamiesi įvairiais šaltiniais jie turėjo sukurti lankstinuką. Lankstinuko medžiagą reikėjo papildyti nufilmuota medžiaga apie senelių, kaimynų namuose esamus padargus.

 Vyko kitaip ir lietuvių kalbos pamoka 8-oje klasėje, kurioje mokiniai mokėsi apibūdinti dalykinį ir privatų rašymo būdą, rašyti dalykinį laišką nurodytam adresatui. Tuo tikslu mokiniai keliavo į miestelio paštą, kur pašto darbuotoja parodė, kaip užrašomi laiškai, kuo skiriasi dalykinis laiškas nuo asmeninio, kiek dabar siunčiama dalykinių  ir asmeninių laiškų. Sugrįžę į klasę mokiniai turėjo parašyti po  laišką ir išsiusti adresatui.

Visos pamokose vykusios veiklos buvo filmuojamos kuriančio praktiko ir pačių mokinių. Iš visos projekto metu filmuotos medžiagos bus sukurtas filmas, kuriame  atsispindės mokymosi kitaip procesas. Po visų pamokų vyko refleksijos, kur mokiniai dalinosi savo įspūdžiais, emocijomis, patarimais.

Įvykusios pamokos kitaip, įnešė tam tikros sumaišties į kasdieninį mūsų mokyklos mokinių ir mokytojų gyvenimą, sužadino smalsumą ...,,o kas bus kitą kartą.?..“ , ...ar mokysimės kitaip.?....“, privertė pagalvoti apie asmeninį vaidmenį mokymo(si) procese.
Tikiu, kad ir kitos suplanuotos veiklos bus mokiniams įdomios, kadangi jie patys tyrinės, ieškos atsakymų, vaidins, kurs ir pan.

Projektas ,,Kūrybinės partnerystės“ – pirmas žingsnis į nuoširdesnį mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą, ,,rėmų“ atsikratymą, į suvokimą, kad mokyti ir mokytis gali būti smagu.

Milda Laužikaitė,
„Kūrybinės partnerystės“ vadovė

Regina Ratkevičienė,
Dieveniškių ,,Ryto“ vidurinės mokyklos mokytoja, kuruojanti projektą