Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Olimpinis čempionas Vladislav Kozakevič – „Kozakevičiaus gesto“ autorius – Šalčininkuose

Olimpinis čempionas Vladislav Kozakevič – „Kozakevičiaus gesto“ autorius – Šalčininkuose


Lenkų lengvosios atletikos legenda, Maskvos olimpinių žaidynių aukso medalio nugalėtojas Vladislav Kozakevič apsilankė Šalčininkų rajone. Šalčininkėliuose gimęs sportininkas svečiavosi Šalčininkuose mero Zdzislavo Palevičiaus kvietimu.

Vladislavo Kozakevičiaus atvykimo į Lietuvą iniciatoriai yra Henryk Mažul, Vilniaus žurnalistas ir poetas, ir Stefan Kimso, sporto klubo „Polonia Wilno” pirmininkas.

- Šio žmogaus pristatyti nereikia, jo pavardė viską pasako. Pažįstame jį iš sporto pasiekimų, tačiau mums labai svarbu, kad jis yra vienas iš mūsų. Gimęs Šalčininkėliuose dar vaikystėje jis kartu su šeima persikėlė į Lenkiją. Šiandien mums didelė garbė priimti svečiuose šį puikų tautietį ir parodyti jam gimtąjį kraštą, kuris, be abejo, gerokai pasikeitė, - pasakė rajono meras Zdzislav Palevič.

Susitikimo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijoje metu Vladislav Kozakevič neslepia susijaudinimo prisimindamas išvykimą iš gimtųjų namų.



- Prisimenu automobilio šviesas, kai kartu su mama ir seserimi sėdėjome kabinoje, o mūsų daiktai buvo sukrauti į krovininio automobilio priekabą. Būdamas šešiolikos atvažiavau čia kartu su draugu, bet mūsų namų nebebuvo, galėjau pamatyti tik sodą. Be galo džiaugiuosi, kad šiandien galiu aplankyti gimtinę, kurią pažįstu iš mamos pasakojimų, - pasakė olimpietis.



Šuolininkas su kartimi ir daugiakovininkas Vladislav Kozakevič 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dukart pasiekė pasaulio rekordą – 5,72 ir 5,78 m. Žymus „Kozakevičiaus gestas“, parodytas priešiškai nusiteikusiai publikai – tai vienas įsimintinų momentų lenkų sporto istorijoje.

- Nepaisant to, kad visada buvau maištininkas, šis gestas nebuvo planuotas. Nesitikėjau, kad sirgaliai mane nušvilps. Parodžiau, kad lenkas gali laimėti, ir netgi Maskvoje. Ir labai tuo didžiavausi. Vėliau sužinojau, kad iš manęs nori atimti medalį ir visam gyvenimui diskvalifikuoti. Laimei, mane užstojo Juan Antonio Samaranch pakartojęs mano pasiaiškinimą, kad visada taip darau, kai laimiu, tuo labiau, kai pasiekiu pasaulio rekordą, - juokauja Kozakevič.

Lydimas mero ir gausiai susirinkusių žurnalistų Vladislav Kozakevič apsilankė Šalčininkėliuose, vietoje, kur stovėjo jo gimtieji namai.

- Tai mūsų obelys, - su didžiuliu susijaudinimu pasakė žiūrėdamas į senus medžius.



Čia, prie buvusios mokyklos pastato, o šiuo metu - bendruomenės laisvalaikio ir sporto centro, nesikuklindamas jis pasiūlė suteikti šiais įstaigai jo vardą.

- Žmones reikia gerbti kol jie gyvi, kokia nauda dovanoti medalius po mirties, - kalbėjo jis pusiau juokais pusiau rimtai. – Jeigu taip įvyks, atvažiuosiu čia kad ir dviračiu.



Po vizito Šalčininkėliuose Vladislav Kozakevič aplankė Turgelius ir Jašiūnus, o taip pat susitiko su Šalčininkų J.Sniadeckio gimnazijos jaunimu.



Irena Kolosovska