
Butrimonių Anos Krepštul gimnazijoje minint Europos kalbų įvairovės dieną įgyvendinta daug veiklų, kurias planavo kalbos mokytojų metodinė grupė, vadovaujama lenkų (gimtosios) kalbos mokytojos metodininkės E. Jaselionis.
Kalbų mokytojų paskatinti mokiniai parengė informacinį stendą, kuriame patalpino informaciją apie lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių kalbų kūrimosi istoriją ir tolimesnę raidą, pateikė informacijos apie žymiausius kalbininkus, parinko rašytojų, filosofų pamąstymų apie kalbos reikšmę žmonijai. Mokinių iniciatyva buvo surengtas gražiausio žodžio konkursas. Kalbų kabinetai ir gimnazijos informaciniai stendai pasipuošė mokinių kurtais gražiausio žodžio plakatėliais. Džiugu buvo skaityti žodžius ,,Tėvynė“, ,,Meilė“, ,,Šypsena“, ,,Viltis“, ,,Miłość“, ,,Radość“, ,,Ojczyzna“, ,,Schule“, ,,Liebe“.

Kalbų mokytojai pakvietė mokinius į netradicines pamokas, kuriose pasiūlė pasidomėti kalbos kūrimosi etapais, aptarė žodynų įvairovę, susipažindino su garsiais kalbininkais, vertėjais ir jų veikla, apžvelgė Nobelio premijų laureatų nuopelnus kalbai, kūrė svarbiausių žodžių daugiakalbius žodynėlius, diskutavo, kodėl vieni žodžiai išnyksta iš žodynų, o kiti žodžiai egzistuoja kalboje, bet neįtraukiami į žodynus. Lietuvių kalbos pamokos IG ir IIG klasėje vyko kartu su Butrimonių pagrindinės mokyklos mokiniais ir juos atlydėjusiomis mokytojomis. IG klasės mokiniams buvo pateikta faktų iš Europos kalbų istorijos, pasiūlyta padiskutuoti, kaip galima kuo geriau išmokti naujos kalbos, aiškintasi populiariausių Europos kalbų struktūros panašumai ir skirtumai. Pamokos pabaigoje pasiklausę B. Brazdžionio eilėraščio ,,Lietuvos vardas“ mokiniai rinko skambiausią lietuvišką žodį. Mokinių sukurti improvizuoti plakatėliai per pertrauką papuošė informacinį kabineto stendą.

IIG klasės lietuvių kalbos pamokoje buvo aptarta kalbos sąvoka, diskutuota apie daugiakalbystę. Po diskusijos IIG klasės mokiniai klasės draugams ir pamokoje dalyvavusiems bendraamžiams iš Butrimonių pagrindinės mokyklos pateikė informacijos apie poliglotus: supažindino su poligloto ir vertėjo G. Degėsio, operos solistės V. Urmanos, literatūrologės I. Veisaitės, vertėjo K. Saboliaus, fizikės J. Punienės, buvusio ES parlamentaro J. Paleckio požiūriu į daugiakalbystę. Aptardami daugiakalbystės privalumus mokiniai galėjo pasigirti, kad ir jie jau moka lietuvių, lenkų, rusų, anglų, kai kurie vokiečių kalbą, todėl gali save vadinti poliglotais. Pamokai baigiantis mokiniai užrašė savo įžvalgas, kuriose atskleidė, kodėl šiuolaikiniam jaunimui ypač svarbu mokytis kalbų.
Visų veiklų, skirtų Europos kalbų įvairovės dienai, tikslas buvo skiepyti meilę taisyklingai kalbai, ugdyti atsakingą kalbėtoją, patvirtinti, kad kiekviena kalba yra unikali, skambi, graži ir gerbtina.
Iš Europos kalbų istorijos
Informaciją parengė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė R. Matulevičienė
Parašykite komentarą
Komentarai
{{msg}}