Kontaktai:
Adresas: Vilniaus g. 49, LT- 17116 Šalčininkai
Tel.: (8 380) 51 233 Faks.:
(8 380) 51 244
El.p.: priimamasis@salcininkai.lt
Š. m. rugsėjo 23 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos posėdžių salėje įvyko tarptautinė diskusija „Europos kaimynystės politika nuo Oranžinės revoliucijos iki Maidano: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“, kurioje dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič, Rytų Europos studijų centro atstovai, rajono jaunimo organizacijų nariai ir atstovai, užsienio analitikai.
Tardamas sveikinimo žodį į susirinkusius kreipėsi Šalinininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič.
- Diskusijos tema, kurią pasirinkote, yra labai svarbi mums ir visai Europai, kurios dalimi esame. Tas būvimas kartu įpareigoja mus kaip visuomenę, kaip savivaldą ir kaip šalį žvelgti plačiau į tarptautinę ekonominę, politinę ir socialinę situaciją, įvertinti ją ir padaryti išvadas. Kalbant apie mūsų rajoną - 10 metų Europos Sąjungoje atnešė daug permainų. Tai buvo geros permainos. Daug investavome į infrastruktūros vystymą, pastatų renovavimą, kelius. Sugebėjome išvengti emigracijos dideliu mastu. Gavę Europos Tarybos prizą - Europos Vėliavą - įtvirtinome savo poziciją kaip savivaldybė, sugebanti bendradarbiauti su miestais partneriais iš Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos bei dirbti Europos suvienijimui. Tačiau prieš mus, kaip ir prieš kitas Lietuvos ir Europos savivaldybes, daug iššūkių. Labai norėtųsi, kad tie iššūkiai taptų galimybėmis ir galų gale rezultatais. Tam reikia vieningos Europos, tvirtos ir nuoseklios politikos Rytų regione ir, be abejo, įsitikinimo, kad mums tai rūpi. Vieninga Europa šiandien - tai stiprios ekonominės ir politinės integracijos siekimas, tokių vertybių, kaip pilietiškumas, demokratija, valstybių suverenitetas, pagarba tautų pasirinkimui ir žmogaus teisių apsauga skleidimas, - linkėdamas geros ir konstruktyvios diskusijos kalbėjo meras Zdzislav Palevič.
Rytų Europos studijų centro atstovai Vytautas Keršanskas ir Linas Kojala tęsė susitikimą kalbėdami apie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį, svarbiausius laimėjimus ir iššūkius bei Europos kaimynystės politiką ir dešimtmečio Europos Sąjungoje pasiekimus. Pašnekovai akcentavo, jog narystę ES geriausiai išreiškia ekonominis augimas ir saugumas, gautų investicijų dydžiai. Jie taip pat pabrėžė, jog ES siekia kurti ne buferinę zoną, o sudaryti palankią partneriams erdvę, paskatinti kaimyninių šalių ekonominį bendradarbiavimą, padėti jiems klestėti ne kažką primetant, o sudarant tam palankias sąlygas, nes ES politika turi traukos galią ir ragina keistis.
Apie pokyčius, galimybes ir perspektyvas Lietuvos jaunimui po stojimo į ES ir ateities iššūkius kalbėjo Julija Mackevič, Jaunimo bendradarbiavimo centro „Europroject“ įkūrėja ir lyderė. Pirmiausia ji akcentavo, kad Lietuvoje jaunimu laikomi 14 – 29 metų žmonės, kurių norai yra skirtingi, bet visi turi būti išklausyti. Kaip svarbiausius pokyčius jaunimo politikoje per pastarąjį dešimtmetį jį įvardijo – Jaunimo reikalų departamento įkūrimą ir Jaunimo reikalų koordinatorių savivaldybėse darbo vietų steigimą. Tokiu būdu Lietuvoje sudaryta galimybė kurti jaunimo ir valdžios dialogą.
- Prieš 10 metų, dar būdama mokinė, į klausimą „Ko aš noriu?“ atsakiau, kad noriu daugiau galimybių, noriu pamatyti pasaulį, susitikti ir kalbėtis su tokiais žmonėmis kaip aš. Lietuvai įstojus į ES iš esmės pasikeitė mąstymas, atsirado galimybė rinktis. Dabar mūsų jaunimas gali studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, todėl stojimas į ES mano pažįstamų jaunų žmonių vertinamas teigiamai, - sakė Julija Mackevič.
Kaip svarbiausias problemas ji įvardijo jaunimo nedarbą, migraciją ir socialinę atskirtį. Pranešėja taip pat pabrėžė, kad jaunimo nedarbas – ES šalių vyriausybių ypatingas tikslas. Kalbėdama apie ateities perspektyvas ji pasakė matanti struktūrinį jaunų žmonių ir valdžios dialogą, didesnį jaunimo organizacijų finansavimą ir informacijos sklaidą.
Antroje diskusijos dalyje Lenkijos užsienio politikos analitikas Vojcech Borodič – Smolinski kalbėjo apie Rytų partnerystės politikos ateitį, Vyšegrado šalių (Lenkijos) ir Baltijos valstybių (Lietuvos) ateities planų sutapimą. Ukrainos Polissa tarptautinių ir regioninių studijų fondo atstovas Genadij Maksak pristatė Ukrainos pasiekimus per pastarąjį dešimtmetį ir akcentavo 2013 m. pabaigos – 2014 metų įvykius, suskaldžiusius šalį. Tarptautinės diskusijos metu Baltarusijos analitinės bendrovės „Liberalų klubas“ atstovas Jevgenij Preiherman kalbėjo apie Baltarusijos ir Rytų partnerystės galimybes ir visiškai atmetė Maidano galimybę Baltarusijoje, aiškindamas tai kitokio tautos mentaliteto ypatybėmis, valdžios ir vyriausybės susikoncentravimą ties vienu žmogumi, opozicijos nebuvimą.
Tarptautinis susitikimas - diskusija baigėsi kitų dalyvių pasisakymais.
Inesa Suchocka
Parašykite komentarą
Komentarai
{{msg}}