Draudimo įmokų kompensavimas – ką reikia žinoti

Nuo birželio 1 d. savivaldybėse pradedamos rinkti paraiškos ūkinių gyvūnų draudimo įmokų daliai kompensuoti. Supažindiname su paramai gauti keliamais reikalavimais, būtinais prieš teikiant paraiškas atlikti veiksmais, paramos išmokėjimo tvarka.


Paraiškos gauti ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo išmokos“ renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 750 000 Eur paramos lėšų. Paraiškos priimamos iki gruodžio 30 d. Norintiems gauti paramą rekomenduojame prieš teikiant paraiškas dėl įgyvendinimo taisyklių pasikonsultuoti su savivaldybių žemės ūkio skyrių kompetentingais specialistais.


Apie būtinus atlikti veiksmus siekiant paramos (schema)

 

Būtina atitikti aktyvaus ūkininko sąvoką
 

Parama, kompensuojant dalį draudimo įmokų, gali būti teikiama ūkio subjektams, apdraudusiems galvijus, avis, ožkas, arklius, kiaules ir naminius paukščius nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių paprastai turėtų būti išnaikinami visi į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ir ūkyje esantys gyvūnai ir kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
 

Siekiantys paramos ūkio subjektai turi atitikti aktyvaus ūkininko sąvoką. Nustatant pareiškėjo aktyvaus ūkininko statusą tikrinama, ar subjekto vykdoma žemės ūkio veikla yra reikšminga.
 

Fizinis asmuo turi būti įregistravęs ūkininko ūkį teisės aktų nustatyta tvarka. Juridiniai asmenys teikdami paraišką privalo užpildyti pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto vykdomų veiklų sąnaudas.
 

Jei subjekto gauta bendra ES tiesioginių išmokų suma didesnė negu 5 000 Eur, tai tikrinama, ar metinė tiesioginių išmokų suma už praėjusius kalendorinius metus sudaro bent 5 proc. visų pajamų, kurių jis gavo už praėjusius finansinius metus iš ne žemės ūkio veiklos. Antras galimas kriterijus, pagal kurį nustatomas aktyvaus ūkininko statusas, – pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 33 proc. visų už praėjusius finansinius metus gautų pajamų.
 

Kita sąlyga gauti paramą – pagal draudimo sutartį numatyta padengti nuostolius (draudimo suma) arba, įvykus draudžiamajam įvykiui, – patirto nuostolio suma turi viršyti 30 proc. ūkio subjekto vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio draudžiamos ūkinių gyvūnų rūšies vertės.
 

Paraiška teikiama tik sudarius draudimo sutartį
 

Pareiškėjai gali tikėtis 65 proc. sumokėtos draudimo įmokos pagal draudimo sutartį kompensacijos, neviršijančios maksimalios kompensuojamos sumos. Draudimo sutarties (įskaitant jos pakeitimus) laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai. Tinkamomis teikti ūkinių gyvūnų draudimo paslaugas pripažįstamos draudimo įmonės ar kitų ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialai, turintys teisę vykdyti turto draudimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą. Dėl draudimo paslaugų pirkimo ūkinių gyvūnų laikytojai gali kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, AB „Lietuvos draudimas“.
 

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prieš sudarydami draudimo sutartis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus vadovaudamiesi Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis. Draudimo paslaugų pirkimo būdai gali būti šie: konkursas, kai paslaugų pirkimo vertė viršija 58 000 Eur be PVM; apklausa, kai paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 58 000 Eur be PVM. Jei pirkimo vertė neviršija 28 962 Eur be PVM, tiekėjų apklausa gali būti atliekama žodžiu. Perkančiosios organizacijos pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
 

Paraiška iš dalies kompensuoti draudimo įmokas pateikiama savivaldybei sudarius draudimo paslaugų teikimo sutartį.
 

Paraiškos vertinimas
 

Pareiškėjas, sudaręs sutartį su viena iš paminėtų draudimo įmonių, teikia paraišką kartu su draudimo dokumentais savivaldybei pagal žemės ūkio valdos registravimo vietą. Savivaldybė apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo registruotu laišku ir (arba) el. paštu, jei asmuo paramos paraiškoje sutiko, kad informacija jam būtų teikiama tokiu būdu.
 

Pareiškėjas visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką turi sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
 

Pažymėtina, kad pareiškėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi pranešti savivaldybei apie bet kurių duomenų, pateiktų paramos paraiškoje, taip pat apie kontaktinių duomenų pasikeitimą bei aplinkybių, kurios turi įtakos tinkamam įsipareigojimų vykdymui, atsiradimą.
 

Paramos išmokėjimas
 

Paramos lėšoms išmokėti taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo savivaldybei turi pateikti visos pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos sumokėjimo patvirtinimo dokumentus. Jei draudimo sutartis buvo keičiama ar buvo nutraukta, būtina pateikti visus draudimus sutarties pakeitimus.
 

Tuo atveju, jei įvyko draudžiamasis įvykis ir pagal draudimo sutartį buvo išmokėtos draudimo išmokos, reikia nurodyti patirto nuostolio dydį ir draudimo įmonės išmokėtų draudimo išmokų dydį pagrindžiančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas prarastų ūkinių gyvūnų skaičius pagal ūkinių gyvūnų rūšis, nurodytas Ūkinių gyvūnų kainų sąraše.
 

Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.


Nacionalinės mokėjimo agentūros informacija