Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Bestuburiada“ Šalčininkuose

BESTUBURIADA

Ingrida Lausund

2016 m. rugsėjo 23 d., 17.00 val.

Šalčininkų kultūros centre

Bilieto kaina 8 €

Taikomos nuolaidos grupėms 10+ asmenims

Bilietus platina Šalčininkų kultūros centras

Iš vokiečių kalbos išvertė Jūratė PIESLYTĖ

Premjera – 2016 m. rugsėjo 2 d.
Režisierė – Giedrė Kriaučionytė
Dailininkė – Berta Bocullaitė
Kompozitorius – Andrius Šiurys

Vaidina: Dainius Jankauskas, Gelminė Glemžaitė / Jovita Jankelaitytė, Dovilė Šilkaitytė, Aldona Vilutytė, Šarūnas Zenkevičius
Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Ką daryti, jei myli tą, prieš kurį turi laimėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti?

Paprasta nūdienos logika: norėdamas įrodyti savo vertę, turi daug dirbti. Kam turi įrodyti savo vertę? Aplinkiniams, artimiesiems, tolimiesiems, samdantiems, samdysiantiems, nepasamdžiusiems, draugams ir priešams? Sau? Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai).

Ingridos Lausund pjesės pristatoma niekinga padermė – penki tarnautojai prie šefo kabineto durų – irgi laukia. Laukia savo eilės, savo darbo įvertinimo, o deramas atstovavimas žmonijai pasireiškia visomis žmonėms būdingomis spalvomis. Jie nori mylėti, jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria, iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam, jie pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, jie gali viską ištverti. Jie seniai nebepamena, ko jie laukia, kodėl jie laukia, ko jie tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi. Nesuprasdami, kad jie savarankiškai, savanoriškai ir savavališkai naikina savo gyvenimus, net jei laukia gyvenimą pakeisiančio stebuklo. Nemėgindami pakeisti gyvenimo patys. Ir pakeisti save. Nes jie tam paprasčiausiai nebeturi stuburo. Tačiau laukia, gal kada turės?

Anot režisierės Giedrės Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – tai pjesė ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent vadovai diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės pjesėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – kas aš esu – pakeitė klausimas – koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“

GIEDRĖ KRIAUČIONYTĖ gimė 1991 m., baigė teatro režisūros bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurso vadovas – Aidas Giniotis. Profesionalioje teatro scenoje jau pristatyti jos režisuoti spektakliai „Šaltos nuotraukos“ („Menų spaustuvė“) ir „Moteris“ („Keistuolių teatras“). G. Kriaučionytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirbo režisierių Krystiano Lupos (Lenkija), Saaros Turunen (Suomija), Valterio Silio (Latvija), Árpádo Schillingo (Vengrija) ir Gintaro Varno (Lietuva) asistente bei kūrė dramaturgiją spektakliams „Šiuolaikinis tolerancijos centras“ ir „Vienatvė. 1991.“, pristatytiems sindikato „Bad Rabbits“, kuriam priklauso ir ji pati.