Apie eurą kalbos vartojimo požiūriu

Pastaruoju metu visuomenėje vis plačiau vartojama „euro“ sąvoka. Naujų pinigų įvedimas sąlygoja domėjimąsi šio termino vartojimu. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išaiškinimus dėl šios sąvokos vartojimo, simbolio žymėjimo, kirčiavimo ir kitais klausimais.

Pirmiausia, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose. 2014 m. nutarimas papildytas pastaba, kad „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €. Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Terminas „euro zona“ rašytinas atskirai, nes turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro-, o piniginis vienetas (euras).

Kalbant apie valiutos kursą, pinigų keitimo ar kitokių proporcijų santykiui reikšti prielinksnis prie nevartotinas. Valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 lito, už vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito.