
„Etnografiniu protėvių kultūros ir tradicijų taku nuo Dieveniškių iki Vidžių“ – projektas, ne tik įprasminęs ir aktualizavęs Lietuvos bei Baltarusijos kultūrines ir istorines sąsajas, bet ypatingai suvienijęs projekto dalyvius. Patyrę daug neišdildomų įspūdžių, jaunuoliai labai susidraugavo. Todėl, nelaukdami sekančios vasaros, pasitelkėme dar neišblėsusią nuotaiką, puikią projektinę komandą bei gavę rėmėjų palaikymą, organizavome ir įvykdėme jaunimo turistinį-sportinį sąskrydį „Atrask. Pažink. Pasidalink“.
24-26 dienomis subūrėme Lietuvos bei Baltarusijos jaunimą – 11 jaunuolių iš Vidžių valstybinio technikos profesinio koledžo ir 16 – iš Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos.
Pirmąją projekto dieną sąskrydžio koordinatorė, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė supažindino dalyvius su projekto tikslais, uždaviniais, siektinais rezultatais, sąskrydžio programa, taisyklėmis. Jaunuoliai bei jų vadovai pažindinosi, išreiškė savo lūkesčius.
Istorijos paslapčių ir romantikos kampelyje – Norviliškių pilyje VSAT Dieveniškių užkardos vadas Remigijus Švelnia supažindino sąskrydžio dalyvius su Dieveniškių užkardos pasieniečių veikla, siektinais tikslais bei turimais resursais. Smalsūs jaunuoliai labai džiaugėsi išmėginę pasieniečių keturratį motociklą ir kitas pasieniečių naudojamas specialiąsias priemones, įrangą.
Viešojo saugumo tarnybos prie VRM tarnautojas Eduardas Vederis kartu su žmona Andželika ir jaunaisiais šauliais paruošė sąskrydžio dalyviams tikrą išbandymų ruožą Gudelių miške – „Išlikimo taku“. Suskirstyti komandomis, jaunuoliai atliko kovines – sportines užduotis. Po gardžios vakarienės turėjome galimybę prisiminti ilgas, karštas vasaros temines diskotekas Vidžiuose..
Antroji sąskrydžio diena tikrai neprailgo.. Supažindinę baltarusių komandą su Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos baze, keliavome į labai draugiško ir, žinoma, vieno sėkmingiausiai Šalčininkų rajone besiverčiančio ūkininko Česlavo Moroz ūkį. Svečius pasitikęs šeimininkas noriai pasakojo apie ūkininko kasdienį darbą, ūkyje naudojamą techniką. Buvome maloniai nustebinti, kuomet ūkininkas visus atvykusius pakvietė papietauti.
Nemažai dalyvių sumanumo ir ištvermės pareikalavo orientacinis žaidimas prie Moko akmens, kurio metu jaunuoliai, suskirstyti komandomis, išmėgino jėgas įvairiose rungtyse. Labiausiai įsiminė momentas, kada viena dalyvių komanda, atlikdama užduotį, pasiklydo dideliam miške, tačiau laikėsi drauge, kol jų, pavargusių, bet laimingų, nesurado vadovai.
„We love to party in late October..“ – tikriausiai labiausiai pažadinęs jaunuolių fantaziją, šiurpą sukėlęs vakarėlis „Halloween‘o“ tematika.
Sąskrydžio uždarymas vyko iškart po pusryčių. Džiaugėmės, kad susitikome, susipažinome, ir kartu liūdėjome, kad taip greitai bėga laikas ir mūsų sąskrydis trunka tik tris dienas. Daug šiltų žodžių praskambėjo. Mokyklos direktorė Ilona Šedienė įteikė dalyviams atminimo dovanėles. Tačiau sąskrydžio uždarymas nereiškė jo pabaigą. Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Ivanas Kuprijanas supažindino projekto dalyvius su Dieveniškių istorinio regioninio parko saugomos teritorijos savita infrastruktūra, kuri turtinga gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Aplankėme Grybiškių ąžuolą, pilkapius, Parko muziejų. Tapę šiemet pirmojo iškritusio sniego liudininkais, keliavome į Lietuvos sostinę. Aplankėme paslaptingus Katedros požemius, didžiąją Gedimino pilį. Šaunioji gidė Erika supažindino jaunuolius su Vilniaus senamiesčiu.
Tikrų, šiltų, draugiškų santykių palaikymas ir vystymas – svarbiausias šio sąskrydžio tikslas. Dar sykį ATRADOME vieni kitus ir naujus bičiulius. PAŽINOME unikalų Dieveniškių kraštą, čia gyvenančių žmonių kultūrą. PASIDALINOME žiniomis, įgūdžiais, emocijomis.
Šis projektas ypatingas tuo, kad prie jo veiklų įgyvendinimo prisidėjo nemažai institucijų, bendrovių bei neabejingų žmonių. Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla dėkoja: