Atvirų teritorijų gaisrų Šalčininkų rajone apžvalga

Ilgai lauktas pavasaris pagaliau nudažė žalia spalva laukus ir miškus, paslėpdamas tik prieš kelias savaites baigusių nepaliaujamai siautėti atvirų teritorijų gaisrų pėdsakus. Šių metų aplinkos tvarkymosi ugnimi nuostoliai buvo itin skaudūs ne tik bendrai Lietuvos mastu, bet ir Šalčininkų rajono teritorijoje – degė ne tik žolė, miško paklotė, šiukšlės, bet ir žmonių turtas – ūkiniai pastatai, tvartai, gyvenamieji namai, transporto priemonės ir t.t. Vien balandžio mėnesį Lietuvoje kilo 2296 gaisrai atvirose teritorijose, iš jų - 83 gaisrai Šalčininkų rajone. Ši statistika rodo, kad šių metų išvykimų yra žymiai daugiau palyginus su paskutinių penkerių metų išvykimų į atvirų teritorijų gaisrų vidurkiu.

Kas gi lėmė tokį didelį gaisrų skaičių? Be abejonės, pagrindinis rizikos veiksnys – sausi ir dažnai vėjuoti orai. Vos tik nutirpo sniegas ir pradžiuvo dirvožemio paviršius, žmonės suskubo pradėti darbus lauke. Anksti į Lietuvą atklydusi šiluma atvirų teritorijų gaisrų sezoną Šalčininkų rajone „atidarė“ jau vasario mėnesio pabaigoje. Žmonių nesupratingumas, draudimų nepaisymas, gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymas, neatsargus elgesys su ugnimi, neatsargus rūkymas, vaikų ir paauglių išdykavimas su ugnimi – tai dažniausiai pasitaikančios priežastys, dėl kurių kyla tokie gaisrai. Ir, žinoma, kaltininkus nustatyti pavyksta retai – ugniagesiai Šalčininkų rajone „už rankos“ šiais metais pagavo tris žolės degintojus, kurie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Deja, didžioji dalis žmonių, dėl kurių veiksmų kyla gaisrai, lieka nenubausti ir neatpažinti – žmonės kategoriškai neigia, kad dėl jų kaltės galėjo kilti gaisras, dažnai kaimynai dangsto vienas kitą nenorėdami turėti tarpusavio nemalonumų, atvykus ugniagesiams demonstratyviai padeda gesinti ugnį, o paklausti apie gaisro kilimo aplinkybes, neretai patys, kad nebūtų įtarti, „nustato“ gaisro priežastis – vienas matė, kaip kažkoks vyras praeidamas numetė nuorūką, kitas matė išdykaujančius vaikus ir pan.

Pagal seniūnijas daugiausia atvirų teritorijų gaisrų šiais metais įvyko Šalčininkų, Turgelių, Butrimonių ir Baltosios Vokės seniūnijose. Mažiausiai žolės ir atliekų gaisrų užfiksuota Dainavos ir Akmenynės seniūnijose. Kodėl yra toks gaisrų pasiskirstymas vienareikšmiškai pasakyti sunku, tačiau dažniausiai pastebimos sąsajos su gyventojų tankumu, bendru teritorijos ir dirbamos žemės plotais.

Kovo mėnesį Šalčininkų rajone situacija dar buvo, galima sakyti, valdoma – gesinti žolės ir miško paklotės gaisrų mūsų rajono ugniagesiai vyko 31 kartą. Papildomų nuostolių dėl šių gaisrų kovą pavyko išvengti. Na, o balandžio mėnuo nuo pat pirmųjų dienų be atvangos kvietė ugniagesius gelbėtojus prie darbų. Žmonės, nepaisydami draudimų ir nepalankių vėjuotų oro sąlygų, degino šiukšles, šakas, pernykštę žolę. Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis nevaldomai išplisdavo - dėl žolės ir šiukšlių deginimo sudegė 3 gyvenamieji namai, virš 20 ūkinių pastatų, 3 apleisti ūkiniai pastatai, lauko rūsys, šiltnamiai, du lengvieji automobiliai, traktorius, sniego motociklas ir kitas žmonių turtas.

Žinoma, turbūt skaudžiausias ir didžiausio atgarsio Lietuvoje šiais metais susilaukęs gaisras įvyko Dieveniškių seniūnijoje, Krakūnų kaime, kur sudegė net trys sodybos. Vieno žmogaus neatsargūs ketinimai sutvarkyti aplinką dvi šeimas paliko be namų. Vyras nepaisė sauso ir vėjuoto oro, degino laužavietėje šakas ir kitas šiukšles, dėl to ugnis persimetė į greta esantį nenupjautos pernykštės žolės plotą ir pavėjui pasiekė pirmuosius pastatus. Ugniagesiai iš pradžių gavo pranešimą, kad dega keturi pastatai, tačiau atvykus pirmosioms priešgaisrinėms pajėgoms, gaisro apimti buvo dar keli statiniai - ugnis spėjo persiristi į kitą pagrindinės kaimo gatvės pusę. Suvaldyti ugnį buvo sudėtinga, nes gaisro židinys buvo gyvenvietės pakraštyje, o ugnis pavėjui judėjo tiesiai į kaimą. Buvo bandoma gesinti ir degančius pastatus, ir apsaugoti kitus greta esančius namus. Gaisro gesinimo darbai vyko kiek daugiau nei 18 valandų. Įvykio likvidavime dalyvavo ne tik Šalčininkų rajono ugniagesiai gelbėtojai, bet atvyko ir vandenvežis iš Vilniaus, taip pat buvo organizuotas štabas ir du darbo barai.

Liūdna kaimo patirtis palietė ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos gyventojų širdis. Dažnas stebėjosi, kodėl žmonės taip neapgalvotai elgiasi, kodėl nepjauna žolės rudenį, o vėliau ją degina pavasarį, kodėl nesilaiko atstumų degindami atliekas, nekreipia dėmesio į pavojingas oro sąlygas ir pan. Metai iš metų tradicinis žolės degintojo paveikslas nesikeičia – tai dažniausiai viduramžį perkopęs vyras, kaimo vietovės gyventojas, neturintis išsilavinimo, niekur nedirbantis, dažnai gyvenantis asocialų gyvenimą žmogus. Tokių žmonių nepasiekia ir priešgaisrinės apsaugos pareigūnų aiškinimai ir įspėjimai, jie dažniausiai neskaito ir neklauso naujienų, nesidomi jokia panašia informacija arba ją tiesiog ignoruoja. Dažnas iš jų nemato nieko blogo žolės deginime, o kaip tik yra įsitikinęs šio proceso tariama „nauda“ dirvožemiui, taip pat jis taip sutaupo pinigų (nereikia samdyti žolės pjovėjų) ir laiko. Visgi, šviesa tunelio gale, viliamės, yra – tai nauja karta, jaunimas, kurį per šiuolaikines technologijas atakuoja didelis žinių srautas, jis kitokios pasaulėžiūros, rūpinasi aplinka, suvokia savo elgesio įtaką kaip bendrijos narys ne tik kaimo, miesto, valstybės, bet ir viso pasaulio mastu. Žinoma, ryškesnio rezultato atvirų teritorijų gaisrų mažėjimo klausimu atsižvelgiant į prieš tai išdėstytus žmonių paveikslus turbūt galima tikėtis ne anksčiau nei po 5-10 metų.

Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai šiais metais ne tik vyko į reidus žolės deginimo prevencijai kovo ir balandžio mėnesiais, bet ir nuosekliai nuo metų pradžios dalyvauja visoje Lietuvoje vykstančioje prevencinėje akcijoje „Gyvenkime saugiai“. Šiais metais pareigūnai jau spėjo aplankyti apie 570 rajono gyventojų būstų. Akcijos metu gyventojams teikiama informacija apie priešgaisrinę saugą, duodami patarimai dėl saugaus krosnių įrengimo ir eksploatavimo, patikrinama elektros instaliacija, taip pat primenama gyventojams, kad yra reikalavimas namuose įsirengti autonominius dūmų detektorius.

Šiais metais Šalčininkų rajone (informacija iki gegužės 16 d.) iš viso įvyko 164 gaisrai, iš jų 120 gaisrų – atvirose teritorijose. Nuo metų pradžios rajono gaisruose žuvo 4 žmonės.


Parengė: Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Erika Laurinėnienė