Baltoji Vokė: jaunas miestas – istorinės apylinkės

Baltoji Vokė yra viena jauniausių Šalčininkų rajono vietovių. Įkurta praeito amžiaus 50-aisiais metais, kuomet apylinkėse pradėta durpių klodų eksploatacija.
Baltojoje Vokėje gyvena 1320 gyventojų, seniūnijoje – 1700. Seniūnijos plotas - 66,02 km². Nuo 2006 Baltosios Vokės seniūno pareigas vykdo Genadij Baranovič. Seni8nijoje taip pat dirba keturi darbuotojai: sekretorė Oksana Bizunovič, vyresnioji specialistė Kristina Marija Slavinska, buhalterė Tereza Bogdevič bei soc. darbuotoja Olga Versocka.

Seniūnijos misija

Seniūnija atsakinga už Savivaldybės bendruomenės bendrų poreikių tenkinimą: seniūnijos kelių, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų priežiūrą, socialinę pagalbą, vietos bendruomenės bendradarbiavimą ir kt. 2012 metais seniūnijoje užregistruoti 26 prašymai socialinei paramai, 40 – vaikų pašalpoms, 52 – šildymo kompensacijai gauti bei 620 asmenų kreipėsi su prašymais gauti maisto produktų iš Europos intervencinių atsargų fondo. 

  

Nedarbo lygis Baltojoje Vokėje mažesnis už rajono vidurkį, nes daugelis miesto ir jos apylinkių gyventojų įsidarbinę sostinėje.  Baltąją Vokę taip pat galima vadinti viena iš pagrindinių pramonės vietovių mūsų rajone. Čia įsikūrusi UAB „Žybartuva“, užsiimanti akmens apdirbimu, UAB „Vilasta“, gaminanti higienos priemones, bei UAB „JGH“, prekiaujanti mėsos gaminiais. Bedarbiams laikiną įsidarbinimą teikia seniūnija ir darbo birža, organizuodamos viešuosius darbus. Praėjusiais metais tokiais pasiūlymais pasinaudojo 36 asmenys. Viešuosiuose darbuose taip pat dalyvavo 71 asmuo, gaunantis socialinę pašalpą.

Baltosios Vokės seniūnija pasižymi kūrybiškumu, aktyvumu bei savo idėjų įgyvendinimu. Tai didelis seniūno Genadijaus Baranovičiaus nuopelnas. Tam tikra prasme, ji yra viena iniciatyviausių Šalčininkų rajono seniūnijų. Nuo 2009 metų sukurtas Baltosios Vokės tinklalapis www.baltojivoke.lt, naujienos pateikiamos dviem kalbomis – lietuvių ir lenkų, kasdien jame apsilanko apie 20 asmenų. Įvesta seniūnijos darbuotojų apranga, kuri buvo pristatyta Naujųjų 2011 metų šventėje. Pagrindinis aprangos elementas yra emblema, t.y. Baltosios Vokės herbas, vaizduojantis skrendantį paukštį tulžį, naguose nešantį pagautą žuvį.

Baltosios Vokės herbas patvirtintas 2009 metais. Jame vyrauja auksinė spalva, simbolizuojanti tikėjimą, pastovumą, išmintį ir šlovę. Herbo skydas nuspalvintas žalia spalva, kuri reiškia gamtą ir asocijuojasi su garsiąja Rūdninkų giria.

 

Viena iš svarbių Baltosios Vokės seniūnijos iniciatyvų yra „Seniūnijos metų žmogaus“ rinkimai, organizuojami jau nuo 2006 metų. Per šį laikotarpį garbingus titulus pelnė: 2006 metais – Edvard Kurkianec (skulptorius, kraštotyrininkas), 2007 metais – Adelė Zienienė (mokytoja, vietinio muziejaus valdytoja), 2008 metais – Aušra Varnelienė („Šilo“ vidurinės mokyklos mokytoja), 2010 metais trys laureatai: Gžegož Jutkevič (UAB „JGH“ direktorius), Danutė Gintautienė (tautinių šokių kolektyvo vadovė, mokytoja), Česlav Voišnis (išėjęs į pensiją gydytojas), 2011 metais – Irena Bogdevič (Elizos Ožeškovos vidurinės mokyklos mokytoja), 2012 metais – Andžej Orlovski (UAB „Žybartuva“ direktorius).

Investicijos – pasiekimai ir planai

Pirmosios investicijos Baltosios Vokės seniūnijos teritorijoje prasidėjo švietimo įstaigų renovavimu. 2010 metais pradėta remontuoti Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos vidurinė mokykla. Projekto metu pakeisti langai ir durys, atnaujinti koridoriai, klasės, sporto salė, valgykla. Investicijų vertė sudarė 1 mln. 250 tūkst. 815 litų, iš jų 720 tūkst. 497 Lt Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto lėšos, 530 tūkst. 318 Lt draugijos „Wspólnota Polska” skirtos lėšos. Prieš keletą metų atlikta „Šilo” vidurinės mokyklos priekinio fasado renovacija. Šiandien viena šalia kitos esančios atnaujintos mokyklos džiugina ne tik vietos gyventojų, bet ir Baltosios Vokės svečių akis.

Vietos lopšelio-darželio pastato renovacija, pradėta 2012 metais ir bus tęsiama dar šiais metais. Projekto metu  atliktas valgyklos remontas, įrengta ventiliacijos ir priešgaisrinė sistema, suremontuotas stogas, pakeistos durys. Šiemet pastatas bus apšiltintas.

 

2011 metų gruodžio mėnesį įvyko ilgai lauktas Baltosios Vokės kultūros centro atidarymas po renovacijos. Kultūros įstaigos modernizacija buvo vykdoma įgyvendinant projektą „Baltosios Vokės pramogų centro pastato rekonstrukcija ir teritorijos šalia šio pastato sutvarkymas“, finansuojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Investicijos suma – 1 mln. 581,9 tūkst. litų. Paraėjus metams po atnaujintos kultūros įstaigos veiklos, drąsiai galima teigti, kad remontas turėjo didelės įtakos jos veikloms. Kaip teigia Baltosios Vokės kultūros centro direktorė Loreta Grigorovič, kiekvieno renginio metu salė perpildyta žmonių, žmonės su didesniu noru dalyvauja centro veikloje, o gyventojų aktyvumas skatina centro darbuotojus produktyviau dirbti.

 

Svarbi komunalinio ūkio sritis, reikalaujanti didelių investicijų yra kelių remontai. 2011 metais Baltojoje Vokėje atliktas T. Kosciuškos gatvės remontas, kurio metu rekonstruotas kelias ir pakloti šaligatvio apvadai. Investicijų suma – 264 tūkst. 700 litų. Buvo atlikti tilto per Merkį bei Rūdninkų tilto remontai. Vilniaus g. įrengta autobusų stotelė.

Šių metų seniūnijos planuose pradėtų darbų tęsimas bei naujų investicijų pradžia. Joms priklauso universalaus stadiono Baltojoje Vokėje statyba, kurią incijavo vietos bendruomenė pagal Leader programą. Įrengtoje aikštelėje vyks tinklinio, krepšinio, futbolo, ringo varžybos. Ateityje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikštelę.

Dar viena Baltosios Vokės bendruomenės idėja - miesto pirties rekonstrukcija. Dėl lėšų trūkumo šis projektas nesulaukia įgyvendinimo. Tačiau seniūnija ir vietos bendruomenė nepasiduoda. Jie svajoja apie pirtį   ne vien kaip maudymosi pastatą, bet ir kaip objektą su konferencijos sale, kavine, nakvynės kambariais. Jau yra parengtas techninis projektas, ieškoma lėšų rekonstrukcijai. Projektas vykdomas pagal Leader programą.

Tradicijos, kultūrinė ir sportinė veikla

2010 metais Baltoji Vokė iškilmingai atšventė savo 60-etį. Šia proga vyko kultūriniai renginiai, susitikimai, buvo vykdomi tarptautiniai projektai. Šiais metais Baltojoje Vokėje 25 kartą vyks tradicinis bėgimas Baltoji Vokė-Rūdninkai-Baltoji Vokė. Kasmet balandžio mėnesį į tradicinį maratoną suvažiuoja sportininkai iš įvairių Lietuvos kampelių. Pastaraisiais metais renginį papildo įvairių sporto šakų varžybos: tinklinio, krepšinio, futbolo, virvės traukimo bei ringo – kuriuose Baltosios Vokės gyventojai savo pasiekimais yra žinomi ne tik mūsų rajone, bet ir užsienyje.

 

Renginyje dalyvauja čia aktyviai veikiančių sporto klubų atstovai – futbolo komanda (vadovas Raimundas Mačis), krepšinio komanda (vadovas Valdemar Lodziato), sporto klubas „Jaunystė“ (vadovas Vitalij Viduto), sporto draugija „Sokol“ (vadovas Genadij Baranovič).
Taip pat Baltoji Vokė gali pasigirti keletu tradicinių kultūrinių renginių. Vienas iš jų – „Naujametinis žiburėlis“, užrašymas į kurį prasideda nuo spalio mėnesio. Į renginį daugiau kaip 100 žmonių, kurie linksminasi iki paryčių.

Baltosios Vokės kultūros centro pasididžiavimas yra Jurgos Kalinauskienės vadovaujamas kolektyvas „Mega dance“. Prieš kelis metus įkurta šokių grupė gali pasigirti aukštais pasiekimais.

 

Kita „mega“ Baltojoje Vokėje yra „Mega Junior“ – vietos jaunimo organizacija. Grupės lyderė Justina Kaziukonytė.  Svarbiausias organizacijos veiklos tikslas – darbas vietos bendruomenės labui. Jaunimas dalyvauja projektuose, teritorijos apželdinimo akcijose, išvykose, tvarko kapines.

Baltosios Vokės kultūros centre veikia muziejus, kuriame eksponuojami XIX-XX amžiaus šių apylinkių gyventojų kasdienio naudojimo daiktai, spauda, nuotraukos.

Muziejus katilinėje ir Baltosios Vokės žemės užtarėjas

Šalčininkų rajone yra keturi muziejai, du iš jų – Baltojoje Vokėje. Vienas, anksčiau jau minėtas, Kultūros centre, kitas – vietos katilinėje. Netipinę tokiai paskirčiai vietą išrinko įkūrėjas Edvard Kurkianec. Iš pradžių daiktus eksponavo namie, kai pritrūko vietos – išnešė juos į katilinę, kurioje dirba. Tačiau netrukus ir čia pritrūks vietos. Kolekcijoje priskaičiuojama daugiau nei 1000 eksponatų, seniausi jų yra XII-XIV amžiaus. Sudėti į spinteles ir iškabinti ant sienų senoviniai kirviai, apkaustai, svarstyklės, radijo aparatai, telefonai kelia susižavėjimą ir didelę pagarbą jų šeimininkui. Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją, apie kurią Edvard Kurkianec noriai pasakoja kiekvienam lankytojui. Todėl kiekvienas Baltosios Vokės lankytojas turėtų aplankyti šį muziejų. Staigmena garantuojama ir kol kas nemokamai.

 

Edvardas Kurkianec įkurdamas muziejų siekia išsaugoti Baltosios Vokės istoriją. Tokių apylinkėse netrūksta. Skulptūra – tai yra dar vienas Edvardo Kurkianco pomėgis. Pastatė savo skulptūras penkiose Rūdninkų girios vietose, jos taip pat puošia įvažiavimą į Baltąją Vokę iš Šalčininkų ir Vilniaus pusių. Naujausia Edvardo idėja – sausio sukilimo 150-ųjų metinių įamžinimas. Skulptūra, vaizduojanti sukilėlį su kryžiumi ir ginklu rankoje, kol kas stovi malkinėje. Ji yra skulptūrų komplekto dalis, skirto vieno svarbiausių tautos sukilimo, kuris apėmė taip pat ir Šalčininkų rajono plotą, jubiliejaus proga. Paminklas turėtų būti pastatytas ant bažnyčios kalno Rūdninkų girioje, vietoje, kurioje sukilėliai davė priesaiką ir pradėjo kovą.

 

Šiandienos ir ateities turizmas

Baltosios Vokės apylinkės yra įdomi turizmo plėtros vieta tiek  dėl turtingos istorijos, tiek ir dėl gamtinių vertybių. Vietos bendruomenė įrengusi tris pėsčiuosius takus per Rūdninkų girią.

Rūdninkų giria yra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26000 ha - dalis.  1470 metais Kazimieras IV Jogailaitis, prieš tapdamas Lenkijos karaliumi, valdydamas Lietuvą pastatė čia medžioklės dvarą. Žygimanto Senojo valdymo laikais miško pakraštyje buvo pastatyti trys atskiri rūmai iš storų pušinių rąstų, su aukštu cokoliu, apsupti tvenkinių ir sodo. Karalius Žygimantas gyveno viename, o karalienė Bona kitame. Netoliese buvo pastatytas dvarininkų pastatas ir karališkosios arklidės. Miško gilūmoje aptvertoje teritorijoje buvo auginami laukiniai gyvūnai, ta vieta iki šiol vadinama Žvėrynu.

 

Rūdninkų giria mena ir patriotinę istoriją. Jos miškuose 1831 ir 1863 metais buvo įsikūrę sukilimų dalyviai. II-ojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje bazavosi Armijos Krajovos būriai, kurių žuvusiems kariams atminti pastatytas kryžius. 

Medžioti į Rūdninkų girią atvykdavo Lenkijos Respublikos prezidentas Ignacy Mościcki, rašytojas Melchior Wańkowicz. Vlodimež Korsako yra parašęs knygą „Rūdininkų giria“.

 

Rūdninkų girios teritorija – tai milžiniškas įvairių biotopų kompleksas, viena vertingiausių rajono teritorijų. Ties Žygmantiškėmis yra iškilusios iki 30 m aukščio kontinentinės kopos. 1939 m.-1940 m. čia veikė karinis poligonas. Atvira smėlio plynė, suformuota lėktuvų bombų sukeltų gaisrų, yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys.

Irena Kolosovska