
Šių metų gegužės 17 dieną į Baltosios Vokės Pramogų centrą rinkosi šalia esančios „Šilo“ vidurinės mokyklos esantys ir buvę mokiniai, mokytojai bei garbūs svečiai pasveikinti mokyklos ir jos bendruomenės su gražia 20-ties metų sukaktimi.
Praėjo jau 20 metų, kai miestelyje buvo atidaryta atskira lietuviška mokykla, įsikūrusi senajame mokyklos pastate, kuriame iki 1992 m. buvo dėstoma rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis.
Visi atvykusieji į šventę buvo sutinkami prie mokyklos žaidžiančių 3-4 klasių moksleivių ir palydimi į šauniai dailės mokytojos Liucijos Sakovič papuoštą salę, kurioje jau nerimastingai lūkuriavo dalyviai, o kad galėtų artimiau susipažinti su „Šilo“ mokyklos gyvenimu, kiekvienas svečias dovanų gavo šventinius mokyklos laikraščius: pradinukų - „Šiliuką“ ( rengė 3 kl. mokytoja Česlava Šniukštienė) ir vyresniųjų - „Viltis“ ( lietuvių kalbos mokytojas Ernestas Vėta) ir galėjo stebėti mokyklą pristatančius filmukus.
Šventės žiūrovai galėjo grįžti į mokyklinius laikus, nes ne tik tapo netradicinės pamokos stebėtojais, bet ir patys galėjo pamokyti moksleivius viešosios kalbos pagrindų ar sudainuoti kartu žinomą dainą. Šios pamokos „Mokykla XX-XXI amžių sandūroje“ pagrindinėmis kūrėjomis bei režisierėmis buvo lietuvių kalbos mokytoja Aušra Indrišiūnienė ir muzikos mokytoja Ona Balachnina, o joje dalyvavo daugiau nei pusė mokyklos 2 – 12 klasių moksleivių. Pamokoje vaikai – mokiniai svarstė, kas svarbiausia yra mokykloje, ir taip pamoka buvo suskirstyta į tematines grupeles: abėcėlė, vaikystė, pamoka, gimtinė, laikas, šventės, mokytojai, atostogos, žaidimai ir pirmoji meilė bei draugystė. Jas pristatydami šio renginio mokytojai – abiturientai Mykolas Stankevičius, Justyna Kaziukonytė ir Justyna Ulanovskaja, demonstravo įvairias skaidres iš mokyklos gyvenimo, taip savo mokinukus ir žiūrovus pažindindami su „Šilo“ mokyklos istorija, rengiamomis šventėmis, edukacinėmis išvykomis, pasiekimais, projektine veikla, o kad tai nepabostų, skambėjo įvairios eilės, dainos, saksofonus virkdė septintokai Deimantas ir Deivydas, muzikinę – poetinę kompoziciją paruošė buvusios mokyklos mokinės Brigita Goriačkina ir Ina-Marija Šniukštaitė.

Pristatant tikrai gausią mokyklos projektinę veiklą, nemažai dėmesio sulaukė šventėje pristatyti mūsų moksleivių kartu su Skalvijos kino teatro režisieriais pagal projektą „Kino dirbtuvės" sukurti tumpametražiai filmukai: 3 ir 4 klasių kurti du animaciniai filmukai :"Vėžliukas ir žuvytė" ir "Ežiuko Muko nuotykiai" bei 7-8 klasių sukurtas vaidybinis filmukas „Nindzės“, kuriame be moksleivių suvaidino ir mokytoja Kornelija Venckuvienė..
O tarp moksleivių pasirodymų savo viešąsias – sveikinimo kalbas pristatinėjo vyresnieji šventės dalyviai.
Pirmoji kalbėjusi mokyklos direktorė Nijolė Balinskienė nuoširdžiai dėkojo mokytojams, mokiniams, mokyklos darbuotojams ir į šventę atvykusiems svečiams už buvimą kartu, linkėdama visuomet su džiaugsmu sugrįžti į mokyklą ir nuolat dalyvauti jos gyvenime. Direktorė teigė, kad labiausiai didžiuojasi mokiniais ir mokytojais, jų išradingumu ir tuo, jog mūsų mokykloje jaučiasi svarbus ir išskirtinis kiekvienas vaikas, nes kiekvienas mokytojas padeda mokiniui atrasti save, įgauti pasitikėjimą savo jėgomis, padrąsina. Ji didžiuojasi ir džiaugiasi kiekvienu mokinio kad ir mažu žingsneliu į priekį ir linki, kad mūsų dabartinių mokinių vaikai sugrįžtų mokytis į mūsų mokyklą. Tai būtų didžiausias mokyklos įvertinimas.
Buvusi mokyklos direktorė Ritūnė Vedrickienė prisiminė mokyklos kūrimąsi 1992/1993 m.m. Pasak jos, visi mokyklos įsikūrimo rūpesčiai gulė ant pirmojo mokyklos direktoriaus Gintauto Pakalnio pečių. Trūko visko: mokytojų, inventoriaus, baldų, knygų. Netrūko tik entuziazmo. Mokyklos administracija, mokytojai ir mokinių tėvai padarė viską, kad 1992 metų rugsėjo 1-ąją mokykla būtų atidaryta. Kai ji po dvejų metų tapo mokyklos direktore, dar tebebuvo juntamas viso kolektyvo entuziazmas puoselėti mokyklą, nekreipiant dėmesio į prastą materialinę bazę, kiaurą stogą, skurdžią biblioteką ir kt.. Tačiau lyginant mokyklą prieš 20 metų ir dabar, belieka pasidžiaugti, kad mokyklai pavyko pakeisti savo veidą, ji buvo renovuota, praturtėjo informacinėmis technologijomis, kitu inventoriumi.
Jubiliejaus šventė stebino ne tik mokinių pasirodymais, šokiais, dainomis, bet ir svečių gausa. Sveikinimus ir palinkėjimus dirbti kūrybiškai, sutelktai bei rezultatyviai išsakė garbūs svečiai: Šalčininkų rajono savivaldybės vicemeras Andžej Andruškevič, LR Seimo nario Leonardo Talmont padėjėja Barbara Vereško, Šalčininkų rajono Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistės Julė Adomonienė, Regina Kazarevskaja ir kt.. Gražių žodžių negailėjo ir nuolatiniai mūsų mokyklos svečiai bei rėmėjai lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis, „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus atstovai Alfonsas Petruškevičius, Remigijus Visockas, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Gediminas Žukauskas. Rūdninkų Šv. Trejybės bažnyčios klebonas Juozas Norkūnas mokyklos bibliotekai padovanojo knygų knygą Bibliją, iš kurios kiekvienas galės pasisemti dvasinės išminties. Mūsų pasveikinti atvyko kitų rajono mokyklų direktoria ir, aišku, kaimynai iš Baltosios Vokės seniūnijos ir vaikų lopšelio-darželio, o Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos vidurinės mokyklos mus pasveikino ne tik gražiais ir prasmingais direktorės Mirenos Šostak žodžiais, bet ir daina.
Mokyklos mokytojams ir darbuotojams garbūs svečiai ir mokyklos direktorė Nijolė Balinskienė įteikė Padėkos raštus už ilgametį darbą, pareigingumą, kruopštumą bei kitus nuopelnus ir gerus darbus. Tačiau didžiausia padėka mokytojams ir didžiausias jų darbo įvertinimas yra buvusių ugdytinių šilti prisiminimai apie mokyklą, nuskambėję šioje šventėje: „Prisimenu gerus, šiltus, griežtus ir reiklius mokytojus. Kartais su šypsena, bet visuomet su pagarba. Šioje mokykloje gavau gerus gyvenimo pagrindus. Čia išmokau atskirti tikrąsias vertybes, nors tai supratau ne iš karto. Vertinkite tai, kad turite šalia puikią, šiltą, jaukią, nors mažą mokyklą, kur nė vienas mokinys nelieka be mokytojo dėmesio, padrąsinančio, palaikančio žodžio, kur puikios sąlygos mokytis. Linkiu visiems mokytojams tvirtybės Jūsų nelengvame, bet kilniame darbe (Orintas Balinskis, 2000 m. laida).
Jaudulio, nerimo, džiaugsmo, vilčių kupina šventė – jau mokyklos istorijos dalis. Gražus stabtelėjimas pažiūrėti, kiek nuėjome bei kur ir kaip einame. O kad renginys pavyko tikrai puikiai liudija ir šis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis pastebėjimas, kad tos pustrečios valandos, kai truko mūsų šventinis renginys, praėjo nepastebimai, kaip viena akimirka...
Baltosios Vokės „Šilo“ mokyklos lietuvių kalbos mokytojas Ernestas Vėta