Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Buikų kaimas įamžintas knygoje

Š. m. rugpjūčio 4-ąją Buikų kaime, skaičiuojančiame jau trečiąjį savo šimtmetį, vyko renginys „Buikos – gerų žmonių ir nuostabių gėlių kaimas”, kurio metu vyko knygos apie kaimą sutiktuvės, šaunus vaikų ir jaunimo koncertas, kaimo bendruomenės vakaronė.
Šventėje dalyvavo ir prizais jaunuosius atlikėjus apdovanojo Policijos departamento prie VRM Viešosios valdybos vyriausiasis specialistas-komisaras inspektorius Alvydas Verbickas, Jašiūnų seniūnijos socialinė darbuotoja Lilija Bogačiova, Buikų seniūnaitė Irena Bojarun. 
 
Tai, kad Šalčininkų rajono Jašiūnų seniūnijoje ant Merkio kranto įsikūrusiam Buikų kaimui jau daugiau kaip 250  metų, liudija Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas 1766 metų dokumentas – Turgelių parapijos gyventojų sąrašai. Pagal šiuos sąrašus,  Buikų kaime tais metais gyveno 6 šeimos. Iš viso 33 žmonės.

2013 metų rugpjūčio duomenimis, senajame kaime, kuriame yra 24 namai, nuolat gyvena daugiau kaip 60  žmonių, vasaros metu ir savaitgaliais gyventojų padaugėja keliomis dešimtimis. Mokyklinio amžiaus vaikai lanko už trijų kilometrų, Jašiūnuose, esančias mokymo įstaigas: „Aušros“ vidurinę (liet. kalba), M.Balinskio vidurinę (lenkų kalba), Jašiūnų pagrindinę (rusų kalba) mokyklas.

Taigi daugiakalbiame Buikų kaime skamba lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Kaip ir 1766, taip ir 2013 metais Buikose gyvena Buiko, Silko šeimos. Gausiausia kaime vyriausio kaimo gyventojo – Stanislavo  Pavliukevičiaus (85 m.) šeima – jų sodžiuje gyvena 9 žmonės. Jauniausiam Buikų gyventojui - Deividui Michalui Buiko 2013 metų lapkričio mėn. sukaks vieneri.
 
Kaime puoselėjamos senos ir gimsta naujos tradicijos: šv.Velykų išvakarėse žmonės renkasi prie kaimo kryžiaus, kur parapijos klebonas palaimina atsineštus valgius ir vandenį. Taip pat kaime  vyko vaikų piešinių konkursas, kuriame dalyvavo 16 mažų bei vyresnių vaikų, paskutiniąją metų dieną visi kartu palydi senuosius metus.

 

Šiemet gimus idėjai surengti kaimo šventę, vaikams buvo duota užduotis – surinkti kaimo žmonių pasakojimus apie Buikas. Taip gimė net 10  jaunųjų rašytojų (jauniausiai – septyneri, vyriausiai – 14  metų) užfiksuotų įdomių istorijų lietuvių, lenkų, rusų kalbomis, kurios kartu su kaimo gyventojų nuotraukomis sudėtos į spalvingą knygą ‚Buikų kaimas“. Iš dviem kalbomis (lietuvių ir lenkų)  išleisto, kol kas vienintelio  knygos egzemplioriaus sužinoma, kad netoli kaimo yra Buikų pilkapynas (manoma, kad VIII-IX a.), ant kurio Mirusiųjų pagerbimo dieną visada uždegamos žvakutės. Kad kaime niekada nebuvo vagių ir piktų žmonių, kad čia ilgus metus veikė pradinė mokykla, kurią lankė daugelis šventės dalyvių, taip pat kitų įdomių istorinių faktų.

„Džiaugiuosi, kad per tokį trumpą laiką pavyko surinkti žinias apie visus kaimo gyventojus, juos nufotografuoti, sudėti į šį spalvingą leidinį. Teiksime projektą valstybės institucijoms dėl finansinės paramos šiam dvikalbiam leidiniui, kuriam tekstus rašė Agata, Karolina, Andželika Nakrevič, Erika Černiavskaja,  Greta Nakrevičiūtė, Ieva Podolskytė, Julija ir Garielė Silko, Ieva Mažeikaitė, Veronika Voronovič, - sakė idėjos autorė ir knygos sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė. - Tik visi bendrai galime kurti naujas, gražias tradicijas ir per jas visuomenei pristatyti daugiatautį Šalčininkų rajoną“.

Po knygos sutiktuvių vyko nuotaikingas kaimo jaunimo koncertas, po kurio apdovanojimus (kuprinėles, atšvaitus, kitokią su saugumu kelyje susijusią atributiką) geriausiems atlikėjams įteikdamas A.Verbickas, linkėjo būti matomiems kelyje, laikytis Kelių eismo taisyklių. „Šaunu, kad Buikų kaime auga pamaina“, - džiaugėsi svečias, išgirdęs dviejų berniukų viešą pažadą užaugus būti policininkais.

Vakarop visi skanavo Dano Arlausko, sodybos šeimininko, kurioje vyko šventė, keptos kiaušinienės net iš 78 kiaušinių, kuriuos į šventę atsinešė sodiečiai. „Esame laimingi, kai galime dalintis ne tik materialiais, bet ir dvasiniais dalykais, - sakė jis.- Kai matai, kaip gražiai visomis kalbomis bendrauja tiek vaikai, tiek vyresni kaimo žmonės, norisi bent kartą metuose visus suburti draugėn ir pasibūti“. 

Auksė Skiparytė
 
Aurelijos Arlauskienės nuotr.