Buikų kaime nutūpė stebuklingi paukščiai

Naujųjų metų išvakarėse Buikų kaime (tame pačiame, kuris pavasariais aidi nuo lakštingalų trelių, vasaromis stebina nuostabių gėlių gausa, o rudenį panyra į nerealių spalvų paletę) nusileido stebuklingų paukščių – Laimės, Sveikatos ir Gerovės - pulkas.

Nusileido ne bet kur kitur, o tiesiai ant medžio, po kuriuo aptarti neatidėliotinų reikalų tądien buvo susirinkę Senelis Šaltis, Snieguolė ir nykštukai. Paukščiai, prakalbę žmonių kalba, dėkojo po medžiu susispietusiai linksmajai kompanijai, stebėtinai panašiai į tą, kuri savo rankomis ir širdimis paprastą medienos lakštą per kelias savaites pavertė spalvingais, linksmais sparnuočiais... Taigi Laimės, Sveikatos ir Gerovės paukščiai už įkvėptą gyvybę Erikai, Andželikai, Andriui, Ingai, Robertui, Danui ir Aurelijai sučiulbėję garsų „ačiū“ (tokį garsų, kad jį, sako, girdėję ne tik Jašiūnų, bet ir Vilniaus priemiesčių gyventojai...) purptelėjo iš medžio  ir kartu su Seneliu Šalčiu bei visa jo palyda patraukė į kaimą. Kiekvienoje sodyboje, pulkui sparnais pamojavę, nuo jo atsiskirdavo trys paukščiai. Tam, kad sodiečio medyje besisupdami visus metus primintų, kad laimė, sveikata ir gerovė – tai Dievo dovanos, kurias kiekvienas atskirai ir visi kartu turime saugoti, puoselėti ir dauginti. 

O vakare Aurelijos ir Dano Arlauskų pavėsinėje, toje pačioje, kuri vasaromis plyšta nuo jaunimo dainų ir vaikų žaidimų, susirinkę sodiečiai išklausė Buikų seniūnaitijos seniūnaitės Irenos Bojarun žodžio apie prabėgusius metus, tylos minute pagerbė Amžinybėn išėjusius kaimynus, plojimais sutiko žinią apie pasaulin besibeldžiančią naują gyvybę, klausėsi jaunimo dainų ir pažado išpildyti Dano Arlausko raginimą organizuoti sporto turnyrą tarp Jašiūnų seniūnijos kaimų.

Visus tą vakarą lydėjo bendrystės, meilės artimui jausmai, kurių kupinomis širdimis Buikų kaimo gyventojai ir įžengė į 2014 metus.

 

Auksė Skiparytė

Aurelijos Arlauskienės nuotr.