Būti ar nebūti verslui Šalčininkų rajone?

Š. m. lapkričio 21 d. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje organizavo ekonominę diskusiją „Šalčininkai 2013 m.: užimtumo ir verslo galimybės“.

Susitikime, kuris vyko Šalčininkų rajono savivaldybės salėje, dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas, Šalčininkų rajono savivaldybės vicemeras Andžej Andruškevič, socialinių mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, politologas Jacek Jan Komar. Diskusiją vedė žurnalistas Aurimas Perednis, kuris įžangoje susitikimo tikslą apibrėžė kaip „siekimą tapti dar sėkmingesniais“.

Kaip Šalčininkų gyventojai, savivalda ir verslas savo kraštą mato ateityje? Ar šis unikalus, daugiatautis Lietuvos regionas išnaudoja visas ekonomines progas? Kas šiam kraštui yra Europos Sąjunga: perspektyvi rinka, paramos šaltinis ar prieglobstis geresnio gyvenimo ieškantiesiems?“– į šiuos klausimus bandyta atsakyti dvi valandas trukusioje diskusijoje. Jau pačioje diskusijos pradžioje išsiskyrė susirinkusiųjų požiūriai.

Spalio mėn. Šalčininkų rajone vyko gyventojų nuomonės dėl verslumo sąlygų regione tyrimas. Apklausa parodė, kad 4 iš 5 respondentų mano, kad labiausiai rajone reikėtų plėtoti pramonę, 60 proc. apklaustųjų teigė, kad reikia vystyti ir kurti sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Anot jų, rajone sąlygos nėra idealios verslo kūrimui, tačiau vertina jas teigiamai. Skirtingai nuo kitų Lietuvos regionų gyventojų, 40 proc. respondentų teigia, kad dideles galimybes Šalčininkų rajonas turi plėtojant turizmą.

Diskusijos dalyvis Šalčininkų rajono savivaldybės vicemeras Andžej Andruškevič pabrėžė, kad rajonas visada buvo žemės ūkio rajonu, todėl visų pirma jį reikėtų toliau vystyti.

– Turime gilias žemės ūkio tradicijas, mokame dirbti žemę. Žemės ūkis taip pat atneša pelną. Mūsų ūkininkai aktyviai panaudoja Europos Sąjungos lėšas, šiuo atžvilgiu esame vieni iš aktyviausių respublikoje. Praeitais metais vienas mūsų rajono ūkininkas gavo 1,5 mln. Lt finansinę Europos Sąjungos paramą. Jo ūkyje dirba 46 darbininkai. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, - kalbėjo vicemeras. 
Apie pramonės situaciją kalbėjo UAB „Armplast“ direktorius Česlovas Sokolovič, teigdamas, jog rajonas neturi galimybių pramonės plėtrai, taigi, neverta laukti didelių investuotojų, o vystyti smulkų ir vidutinį verslą.

 

Apie didelių investuotojų mažą naudą kalbėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, pabrėždamas didžiulę valstybės valdžios palankumo reikšmę kiekvienam regionui.

– Dažnai daug kas priklauso nuo tam tikro asmens požiūrio – sakė vadovas D. Arlauskas, pateikdamas pavyzdį apie pasikeitimus valdymo struktūrose „Investuok Lietuvoje“, kurie, anot jo, neigiamai paveikė investicijų plėtrą Lietuvoje.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Josifo Rybako nuomone, pagrindinė investicijų stoka rajone yra nepakankamas valstybės valdžios požiūris bei regioninės investicijų politikos stoka.

– Turime gerai išvystytą transporto infrastruktūrą, palankią geografinę padėtį, esame pasienio rajonas, galime priimti investuotojus, tik reikėtų kad valdžia atkreiptų dėmesį į Šalčininkų rajoną, – tvirtino Josif Rybak.

Pramoninių tradicijų bei kompetencijų ir profesinių kvalifikacijų stoką galima pakeisti Darbo biržos dėka. Apie tai kalbėjo Šalčininkų darbo biržos direktorė Liana Rybak, pabrėždama, kad institucijos programoje numatyti įvairūs mokymai, persikvalifikavimo galimybės. Vietos verslininkai noriai naudojasi programomis įdarbindami bedarbius.

 

Tokių programų svarbą akcentavo AB „Actas“ direktorius Aloyzas Ubis, kuris savo versle ne kartą naudojosi darbo biržos pagalba. Tačiau direktorius pastebėjo santykių tarp Darbo biržos darbuotojų ir verslininkų konfrontaciją, kuri atsirado po struktūrinių pokyčių Darbo biržoje padidėjo biurokratija, apsunkinanti tam tikrų programų naudojimusi.

Aplodismentų sulaukė Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė, pareiškusi, kad požiūris į Šalčininkų rajoną nepasikeis, kol nepasibaigs žiniasklaidos neobjektyvumas, kada Šalčininkų rajonas pristatomas kaip priešiškai nusiteikusi lenkų bendruomenė, nekalbanti lietuviškai, kur nuplėšiamos iškabos, kur baisu atvažiuoti ir, galimai, reikalingos vizos. Tokį spaudos atstovų formuojamą požiūrį LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė jau keletą metų bando pakeisti atveždama čia žurnalistus, kuriems vizitas rajone dažniausiai būna pirmas ir po kurio pasikeičia požiūris į šį Lietuvos kampelį. Žurnalistė taip pat pateikė retorinį klausimą diskusijų vedėjui Aurimui Peredniui, paklausdama, kiek kartų jis pats rašė apie Šalčininkų rajoną ar pristatė jį savo programose.

Reziumuodamas diskusiją Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas uždavė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus vadovui Giedriui Sudikui klausimą: „Ko galime tikėtis iš šios diskusijos?“

– Manau, jog kiekvienam iš mūsų susitikimas atnešė naudos tarpusavio santykiams. Be to, problemos, kurios buvo pristatytos ir kurias išgirdome bus perduotos Vyriausybei per susitikime dalyvaujančią LR Vyriausybės atstovę.

Irena Kolosovska

Vertė: Jolanta Bušmovičienė