Lt En Pl
Pradžia
Pradžia
lt
en pl

Butrimonių Anos Krepštul vidurinės mokyklos jubiliejus

Žemėje yra dvi vietos, į kurias žmogus sugrįžta su didžiuliu malonumu ir sentimentalumu. Vietos, kuriose jis yra laukiamas ir sveikinamas su šypsena. Tai yra gimtieji namai ir mokykla. Į mokyklą dažniausiai grįžtame mintimis arba peržengiame jos slenkstį šventės proga. Būtent tokia šventė vyko Butrimonių Anos Krepštul vidurinėje mokykloje, kuri minėjo savo 100-ąjį jubiliejų. Šią svarbią dieną susitiko mokyklos darbuotojai, mokiniai, mokyklos absolventai ir kviestiniai svečiai. Jubiliejus prasidėjo Šv. Mišiomis, aukojamomis Butrimonių bažnyčios klebono Šimono Viklo ir viešinčio kunigo iš Lenkijos. Po Šv. Mišių jaunimas, mokytojai ir svečiai patraukė į mokyklą, kurioje vyko oficialioji šventės dalis.

 

Jubiliejus prasidėjo „liepsnelės“, simbolizuojančios žinias, uždegimu ir mokyklos himno giedojimu. Mokyklos direktorė Teresa Savel (devintos mokyklos laidos absolventė) padėkojo mokytojams ir mokyklos darbuotojams už padarytus darbus, priminė mokyklos istoriją, papasakojo apie mokyklos veiklą.

 

– Mokykloje laikas matuojamas specifiniu būdu. Skambučiai, dienos, savaitės, mėnesiai bei metai judina mokyklos pasaulio laikrodį. Į tą nepakartojamą perspektyvą įsirašo nekasdieniai įvykiai, padedantys apmąstyti mokyklos ir savo darbą. Šiandieninis jubiliejus – tai visų mūsų pasiekimų patikrinimas. Šie pasiekimai – tai pedagogų, mokinių, techninio personalo darbas. Man tai yra nueito kelio apvainikavimas, stabtelėjimas, susimąstymas. Tai diena, kai turime stabtelėti, pasidžiaugti, apibendrinti tai, kas įvyko. Labai gražus momentas, kai turime numatyti ir planus ateičiai. Mokyklą galima palyginti su medžiu, kurio šaknys – tai jo istorija, kamienas – pedagogai, šakos – absolventai, o lapai – dabartiniai mokiniai. Mūsų mokykla – tai šimtametis ąžuolas, prie kurio rinksis dar daug Butrimonių kartų – pasakė mokyklos direktorė Teresa Savel.

 

Šventės vedėjai Edita Jasielionis ir Ana Šumska nuoširdžiai pasveikino svečius: Šalčininkų rajono merą Zdzislavą Palevičių, Seimo narį Leonardą Talmontą, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorių Boleslovą Daškevičių, Administracijos vicedirektorių Juzefą Rybaką, Lenkijos Respublikos ambasados Konsulato skyriaus patarėją Ivoną Frončak, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos pirmininką Juzefą Kviatkovskį, Butrimonių seniūnijos seniūnę Vandą Belską, mokyklos patrono Anos Krepštul seserį Danutą Moločko, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Reginą Markevič su darbuotojais, mokyklų bei darželių direktorius ir kitus. Svečių būryje buvo ir delegacijos iš Lenkijos: Olštyno, Balstogės, Olecko miestų, Lelis, Mažencice seniūnijų.
Buvo pasveikinti mokykloje dirbę pedagogai ir darbuotojai, įvairių laidų absolventai, tarp kurių yra ir rajono valdžios atstovai – meras ir administracijos vicemeras.
– Tiesą sakant, išėjau ne iš šio mūrinio, bet mažo medinio mokyklos pastato priešais bažnyčią, kuriame niekada nebuvo ankšta, kuriame visada buvo ištiesta pedagogų ir draugų pagalbos ranka. Su didele pagarba ir dėkingumu prisimenu mokyklos direktorių Stanislavą Mikonį, savo mokytojus Česlovą Lago, Piotrą Venckevičių, Janiną Sakson. Prisimenu, kaip sportinėse varžybose nebuvo mums lygių ir visi apdovanojimai atvažiuodavo į Butrimonis.
 Niekada nepamiršiu, kaip į lenkų kalbos mokytojos klausimą, ką planuoju studijuoti, atsakiau ,,galiu studijuoti bet kur ir bet ką, tik ne polonistiką“, kurią baigiau ir niekada to nesigailėjau. Mokyklos pasiekimai yra didžiuliai ir dėl to reikia džiaugtis. Butrimonių mokykla išgyveno net šimtą metų, nes turėjo tvirtus pamatus – lenkiškumą bei patriotizmą. Negali būti kitaip mokykloje, kurios išlikimas yra anksčiau pradėtų veiksmų rezultatas, kai dar okupavimo metais vyko intensyvūs darbai, susiję su švietimo organizavimu. Linkiu jums, jog naujasis istorijos puslapis nebūtų blogesnis už buvusįjį, kad šioje mokykloje svarbiausias asmuo būtų mokinys, o jos siela – mokytojas, – pasakė Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.

 

Jubiliejus – tai gera proga įteikti diplomus nusipelniusiems mokyklos pedagogams: Stanislavui Mikoniui, Zofijai Zujevič, Marijai Ladziato, Stanislavai Rurys, Anai Šumskai.
Meras mokyklos direktorei T. Savel įteikė dovanas, skirtas mokyklai – televizorių ir atrestauruotą Anos Krepštul autoportretą.
– Abipusis portretas vaizduoja iš vienos pusės jauną merginą, iš kitos – subrendusią moterį. Nedrąsi kaimo mergina išaugo į garsią ir mylimą dailininkę. Vis dėlto abiejuose portretuose herojės akys spinduliuoja šiluma ir kuklumu.
Linkiu Butrimonių jaunimui, kad paveldėtų iš savo mokyklos patrono meilę Dievui, darbštumą bei ištvermę ir kaip Ana Krepštul paliktų po savęs gerus pėdsakus – komentavo dovaną Anos Krepštul draugas Henrik Danulevič.
Butrimonių Anos Krepštul vidurinė mokykla, didžiuodamasi pirmtakų pasiekimais ir tęsdama jų moralinį testamentą, pradėjo naujus veiklos metus. Buvo užrašytas eilinis jos istorijos puslapis. Mokyklos laukia nauji darbai, linkime, kad dabar dirbančiųjų veikla nenusileistų pirmtakių laimėjimams.

Irena Kolosovska