Dieveniškės – valstybės sienos apsupta seniūnija

Dieveniškių seniūnija yra įsikūrusi pietrytinėje rajono dalyje, Lietuvos „pusiasaliu“ arba „apendicitu“ vadinamoje dalyje.
Šio rajono užkampio forma verčia susimąstyti. Yra netgi sukurtas anekdotas apie šios keistai nubraižytos sienos tarp Lietuvos TSR ir Baltarusijos TSR atsiradimą. Pasakojama, kad 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto ribas, ant stalo gulėjusi Josifo Stalino pypkė, kadangi niekas neišdrįsęs tos pypkės pajudinti, tai ir apibrėžę sienas drebančia ranka apie pypkę.

Seniūnijos plotas – 207,3 km2. Joje gyvena apie 3000 gyventojų. Dieveniškių seniūnijai priklauso 65 vietovės. Kai kuriose jų, pavyzdžiui Papiškėse arba Vilkiškėse gyvena vos po dvi šeimas, Mendzisargiuose liko tik vienas gyvenamasis namas, o Gureliai iš viso liko be gyventojų. Seniūnijos centras – Dieveniškės. Dieveniškių miestelis, esantis už 27 km nuo Šalčininkų, prie Nemuno intako Gaujos, skaičiuoja apie 900 gyventojų.

Seniūnijos administraciją sudaro moterų kolektyvas, vadovaujamas seniūnės Česlavos Marcinkevič. Seniūnės sekretorės pareigas vykdo Jadvyga Šilobritienė, buhalterės – Janina Žybort, socialiniais klausimais rūpinasi Anželika Moroz, o Stanislava Masian bei Olga Pavlovskaja užima specialisčių pareigas.

 

– tai dvi pagrindinės seniūnijos veiklos sritys.  Augantis padidėjusios rizikos šeimų skaičius reikalauja ypatingo dėmesio bei prevencijos. Šiuo metu seniūnijos teritorijoje yra 11 probleminių šeimų, 4 iš jų – socialinės rizikos šeimos. Ryšium su tuo, seniūnijos administracija deda visas įmanomas pastangas užkirsti kelią alkoholio vartojimui šeimose, tinkamam auklėjimui bei vaikų priežiūrai. Seniūnijoje yra aktualus socialinio būsto klausimas. Šiuo metu savivaldybės socialiniuose būstuose gyvena penkios šeimos, trys namai paruošti apgyvendinimui, tačiau dar septynios šeimos laukia socialinio būsto.

 

Svarbiausios seniūnijos investicijos kelių remonto srityje buvo Jurgelionių – Pliustų kaimo kelio remontas, kurio metu taip pat buvo sutvarkytas privažiavimas prie Kamučių kaimo. Šiemet numatomas Dieveniškių Žaliosios gatvės atkarpos remontas, kuriam skirta 50 tūkst. litų bei Pagaujėnų tilto remontas.

 

Apšvietimo srityje prieš dvejus metus buvo įrengta nauja apšvietimo sistema Naujakurių gatvėje Dieveniškėse. Artimiausiu metu planuojama užbaigti apšvietimo darbus šioje gatvėje bei įrengti apšvietimą Jurgelionių kaime.

Dieveniškių vandentiekio sistema, prie kurios pajungtos dvi mokyklos, Valstybės sienos apsaugos punktas bei 11 gyvenamųjų blokų nesukelia rūpesčių nuo to laiko, kai vandens bokšto vietoje buvo įrengtas hidroforas. Tačiau rimtos renovacijos reikalauja nuotekų valymo sistema, kurios renovacija planuojama pradėti artimiausiu laiku.

Prieš dvejus metus vykdomo projekto „Šalčininkų rajono švietimo įstaigų (Dieveniškių vidurinių mokyklų ir Šalčininkų lopšelio darželio „Pasaka“) pastatų renovacija“ metu atlikta Dieveniškių vid. mokyklos pastato renovacija. Investicijų suma – 1 mln. 113 tūkst. litų. Projekto metu buvo apšiltintas mokyklos pastatas, pakeistas vieno pastato fasadas bei stogas, langai bei įėjimo durys.

 

Taip pat svarbi Dieveniškių investicija buvo seniūnijos administracinio pastato remontas. Neseniai užbaigti darbai kainavo 358 tūkst. litų. Jo metu apšiltintos išorės sienos, pakeisti langų bei durų rėmai, atliktas katilinės bei šildymo sistemos remontas, įrengtas sanitarinis mazgas. Tam, kad pastatas atrodytų toks pat jaukus ir tvarkingas iš vidaus, Šalčininkų rajono savivaldybė nusprendė skirti papildomas lėšas koridoriaus bei kai kurių patalpų remontui. Darbai įvertinti 38 tūkst. 748 litais.

Artimiausiu laiku Dieveniškėse atsiras dar vienas gražiai atnaujintas pastatas – laisvalaikio salė. Rekonstrukcijos metu numatyti pastato fasado šiltinimo, katilinės įrengimo, elektros instaliacijos keitimo, laiptelių, naujų grindų įrengimo, lubų montavimo, durų bei langų keitimo darbai. Finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų projektas taip pat numato materialinės bazės atnaujinimą – baldų, kompiuterinės technikos, vaizdo ir garso įrangos įsigijimą. Bendra projekto suma sudaro 645 tūkst. litų, iš jų 64 tūkst. Šalčininkų rajono savivaldybės lėšos. Atnaujinta laisvalaikio sale Dieveniškių gyventojai galės pasidžiaugti jau š. m. rugpjūčio mėn., o oficialų objekto atidarymą paraiškų teikėjas – Šalčininkų kultūros centras, numato rugsėjį.

 

Ne kiekviena investicija turi materialinę vertę. Dieveniškių seniūnijoje yra daug dvasinių indėlių, kurie tarnaus ne vienai gyventojų kartai. Vienas jų – Dieveniškių herbo bei vėliavos suteikimas, kuris vyko 2006 metais. Tai buvo ketvirtasis po Šalčininkų, Eišiškių bei Jašiūnų vietos valdžios skirtas apdovanojimas Šalčininkų rajone. Dieveniškės neturėjo istorinio herbo. Heraldikos komisija nusprendė pavaizduoti jame dvi perpintas pasagas, simbolizuojančias darnų įvairių tautybių miestelio gyventojų sambūvį. Mėlynas herbo fonas simbolizuoja ištikimybę, išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. Herbo autorius – Juozas Galkus.

Dieveniškėse veikia dvi vidurinės (lenkų Adomo Mickevičiaus bei lietuvių „Ryto“) mokyklos, du lopšeliai-darželiai (lenkų ir lietuvių), bei žemės ūkio mokykla. Lenkų švietimo įstaigai Adomo Mickevičiaus pavadinimas suteiktas, o tiksliau sugrąžintas 2008 metais. Tokį globėją mokykla turėjo 1938 metais. Šiandien, Danutos Anichovskos vadovaujamoje mokykloje kaupia žinias apie 150 mokinių. Šalia esančioje lietuvių mokykloje, vadovaujamoje Lolitos Mikalauskienės, mokosi apie 120 mokinių. Mažyliai lanko vietos lopšelį-darželį. Jų tinkamu auklėjimu rūpinasi lopšelio-darželio, vadovaujamo Irenos Mackevič, auklėtojos.

 

Seniūnijos teritorijoje veikia dar dvi švietimo įstaigos – A. Mickevičiaus mokyklos Jurgelionių bei Milkūnų skyriai. Priešingai, negu rodo bendra vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija, šioje mokykloje Milkūnų įstaigoje jis didėja. Šiuo metu mokyklą lanko 14 vaikų, su laiku šis skaičius tik didės.

Dieveniškių seniūnijoje trūksta bet kokios pramonės. Pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis –darbas mažesniame ar didesniame žemės ūkyje bei paslaugų sferoje. Dieveniškėse veikia trys kavinės bei keletas parduotuvių. Kiekvienas turi užtarnautą reputaciją bei savus klientus. Valentinos Vachoviak kavinė garsėja savo namine virtuve, Janinos Kropa parduotuvė – tvarkingumu bei maisto produktų šviežumu, Česlavos Butrim – gausiu prekių asortimentu.

 

Seniūnijoje dominuoja maži ūkiai. Dieveniškių žemdirbystę mažai derlingame dirvožemyje galima pavadinti Sizifo darbu. Tačiau čia netrūksta gerų bei savo žemei atsidavusių žmonių, tokių kaip Andžej Vachoviak, Anatolij Viršic ar Česlav Michalkevič. Iš tolo galima pamatyti bei neįmanoma nesigrožėti puikiai Leonido Ivanovo – darbo titano, ūkį mylinčio žmogaus, prižiūrėtais žemės ūkio laukais. Be to, šis žmogus yra kasmetiniu geriausio Šalčininkų rajono artojo konkurso laureatas, 2012 metais pelnęs I vietą.

Vietos ūkininkai noriai padeda seniūnijos darbuotojams, organizuodami Šalčininkų Derliaus šventę. Vietos renginių metu nepakeičiamais pagalbininkais yra seniūnaičiai, kurie tradicinių – seniūnijos dienos bei Užgavėnių – švenčių metu visuomet rūpinasi svečių vaišėmis. Renginiai kartu su kultūros darbuotojų paruošta menine programa yra puiki Dieveniškių bei jų apylinkių gyventojų pramoga. Seniūnaičiai, o Dieveniškių seniūnijoje jų yra šeši – Jadvyga Šilobritienė, Janina Žibort, Galina Chotuliova, Lena Bicic, Janina Zinkevič bei Kristina Smirnova – yra grandis tarp seniūnijos gyventojų bei darbuotojų. Jų dėka greičiau išsprendžiamos bet kurios problemos.

Nuo 2006 metų Dieveniškių seniūniją sieja geri bendradarbiavimo ryšiai su Radomo apskrities  seniūnija. Ypatinga padėka išreiškiama buvusiam seniūnijos seniūnui Kšyštofui Gurakui bei seniūnui Miroslavui Slifirčikui, kuris pratęsė ilgą bendradarbiavimą bei įkvėpė naujos dvasios.

 

Neįmanoma neįvertinti organizacijos „Kolumbo riteriai“, vadovaujamos Lešeko Jagelos (Leszek Jagella) arba draugijos „Odra – Niemen“, vadovaujamos Ilonos bei Eugenijaus Gosevskių, privačių asmenų, tokių kaip Emilio Vydros, kuris kartu su savo kolegomis keletą kartų per metus apsilanko Dieveniškėse. Nuo 2006 m. Dieveniškių seniūnija bendradarbiauja su Radomo apskritimi. Partnerystė suteikia progą keistis informacija, dalintis patirtimi. Tarp seniūnijų vyksta jaunimo, meninių kolektyvų, sportininkų mainai. Kasmet šio bendradarbiavimo dėka seniūnijos švietimo įstaigų vaikai Kalėdoms ir Velykoms gauna dovanų. Maisto produktai iš Lenkijos atkeliauja ir į vargingiausiai gyvenančių seniūnijos gyventojų šeimas.

Bendradarbiavimo su kitu partneriu – Mečislovu Machuliaku iš Poloneco, rezultatu yra knyga, pasakojanti apie Dieveniškių kraštą, jo istoriją bei dabartį. 2008 metais išleista knyga „Dieveniškėse ir toliau“ gali tarnauti kaip palydovas po Dieveniškių apylinkes bei kaip šių vietų istorijos vadovėlis.

Dieveniškių kraštas yra nepaprastai turtingas gamtos bei architektūros paminklų. Nieko nuostabaus, nes didelė seniūnijos teritorijos dalis priklauso Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui.

 

Dieveniškės – tipiškas senųjų lietuvių žemių, kurioms priskirtinos Lietuvos Respublikos pietrytinės ir kaimyninės Baltarusijos vietovės, gyvenvietės pavyzdys. Svarbiausias Dieveniškių urbanistikos paminklo elementas – keturkampė aikštė, į kurią subėga penki – Vilniaus, Ašmenos, Trabų (Subotninkų), Geranainių bei Šalčininkų istoriniai keliai. 1969 m. Dieveniškės įtrauktos į Lietuvos vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Svarbiu istoriniu paminklu yra 1783 metais statyta Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia bei 1903 m. pastatyta mūrinė 21 metro aukščio varpinė. Pro varpinės vartus įeinama į iš visų pusių mūrine tvora aptvertą bažnyčios šventorių. Prie bažnyčios yra keletas kadaise šioje parapijoje tarnavusių kunigų antkapių. 

Tarpukario metais Dieveniškėse prie vietinės mokyklos stovėjo paminklas, skirtas Vilniaus krašto su Lenkija susivienijimui. Šią dieną paminklas atrodo vargingai, tačiau jau artimiausiu laiku Šalčininkų rajono savivaldybės bei draugijos „Odra – Niemen“ pastangomis jis bus atnaujintas, ant pjedestalo pritvirtinta Dieveniškių bei jų  apylinkių gyventojų, nukentėjusiųjų karo metu, atminimo lentelė.

 

Vertas dėmesio yra koplytstulpis, kuris yra išlikęs pietrytiniame miestelio pakraštyje, prie kelio į Subotninkus. Koplytėlėje yra senas medinis kryžius su „nukryžiuotojo“ skulptūrėle. Šį architektūros paminklą vietiniai gyventojai vadina „švedų koplyčia“.

Šiauriniame miestelio pakraštyje, prie dabartinio kelio į Šalčininkus, yra pušimis apaugusios kapinės. Jose laidojama nuo XVIII a. pabaigos (seniausios kapinės buvo bažnyčios šventoriuje). Ten yra daug senų ir vertingų paminklų, o Geranionų gatvėje įkurtas kirkutas, žydų kapinės. Teritorija neaptverta, išlikę keliasdešimt antkapių. Tai šio miestelio gyventojų – Dieveniškių žydų, nužudytų  hitlerininkų Voronove (Baltarusija), atminimas.

 

 

Į rytus nuo Dieveniškių, prie pat Baltarusijos sienos yra Norviliškių vietovė, kurioje dramatiškus istorijos klodus saugo renesansiniai vienuolyno rūmai. XVI a. Norviliškių dvaras priklausė Dorotai Šorc, kuri pasikvietė iš Vilniaus „mažuosius brolius“ pranciškonus ir 1617 metais fundaciniu aktu jiems užrašė Norviliškio palivarką. XVII a. Norviliškėse stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno 8 vienuoliai. 1832 metais vienuolynas buvo uždarytas. Jame apsistojo caro armijos kariuomenė. 1904 metais vienuolynas ir rusų kariuomenės pastatytos dviejų aukštų kareivinės perėjo iš Karo ministerijos žinios Žemės ūkio ministerijai ir buvo atiduoti mergaičių žemės ūkio mokyklai, o nuo 1928 iki 1980 metų pradžios – klebonijai. Dabar senos pilies vietoje veikia turistinis kompleksas.

Šalia pilies įsikūrusi 1925 metais pastatyta „Zakopanės stiliaus“ medinė, skarda dengta Švč. Mergelės Marijos, gailestingumo Motinos bažnyčia. Nepaisant mažėjančio parapijos tikinčiųjų skaičiaus (apylinkių vietovėse kaskart mažėja gyventojų skaičius) šventovė yra atvira, o pamaldos vyksta lenkų bei lietuvių kalbomis.

 

Čia pat prie bažnyčios – tvora, įspėjanti apie Valstybės sieną. Dar vienas objektas, kurio nuotrauka būtų geras atminimas kiekvieno turisto albume.

 

Urbanistiniu paminklu seniūnijos teritorijoje yra nedidelis Žižmų kaimas, kuris, kaip ir Poškonių bei Rimašių kaimas, priklauso vadinamiesiems gatviniams kaimams (arba rėžiniams, kuomet namai išsidėstę vienoje gatvės pusėje). Jis susidaręs XVI a. valakų reformos metu. Neilgoje juostoje Gaujos slėnyje ir kalvotose vietose tarp Poškonių ir Dieveniškių yra išsidėstę net 13 gatvinių kaimų, kurie sudaro 3 arti vienas kito esančių kaimų grupes. Toks kaimų išsidėstymas kitose Lietuvos vietovėse retas dalykas.

2 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių, vadinamame „Švedų miške“, yra išlikę aštuoni pilkapiai. Ledynmečio epochos atminimas yra mitologiniai akmenys, pripažinti gamtos paminklais. Vieną jų – vadinamą „Užkeikta svodba“ galima pamatyti netoli Žižmų kaimo. Gerai įsižiūrėjus į akmenį, galima pamatyti sėdinčių žmonių figūras. Dviejų kilometrų atstumu nuo „Užkeiktos svodbos“ miške stūkso stulpo formos akmuo Mokas. Daugelį metų žmonės tikėjo stebuklinga akmens galia: atvykdavo čia gydytis nuo ligų, prašė atitolinti nelaimes.

 

Svarbi Dieveniškių apylinkių vieta yra Europos Sąjungos lėšomis sutvarkytas bei pritaikytas turizmo poreikiams Bėčionių piliakalnis. Projektas vykdytas Dieveniškių istorinio regioninio parko administracijos 2012 metais. Užlipti į kalną bei pasigrožėti unikaliais gamtovaizdžiais galima tiek žiemą, tiek ir vasarą.

 

Kita gamtos pažinimo vieta yra Gaujos pažintinis mokomasis takas. Tako ilgis sudaro 1,7 km. Keliaujant galima susipažinti su čia esančia flora bei fauna. Take yra 18 stotelių, jo trasoje yra 61 vnt. įvairios įrangos – informaciniai stendai, tilteliai, suolai, apžvalgos bokštas ir kt. Dalis tako yra pritaikyta lankymui neįgaliesiems. Šalia tako yra įrengta stovėjimo aikštelė, atokvėpio vieta. Po tokios turiningos pažintinės kelionės svarbiausia yra nepamiršti po savęs sutvarkyti, o jau po to galima pasimėgauti nuostabiomis Dieveniškių apylinkių vaizdų nuotraukomis.

Irena Kolosovska