
Kovo 15 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos salėje vyko diskusija prie apskritojo stalo „Švietimo savivaldos institucijų vaidmuo siekiant švietimo (ugdymo) tikslų mokykloje ir savivaldybėje“, kurioje dalyvavo Švietimo kokybės ir rajoninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Zungailienė, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič, Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Regina Kazarevskaja, rajono mokyklų atstovai.
R. Zungailienė pasiūlė aptarti savivaldos institucijų vaidmenį, įgyvendinant švietimo tikslus skirtinguose lygmenyse, galimybes plėsti jų įvairovę, veiklos aktyvinimą, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pristatė dokumentus, reglamentuojančius savivaldos institucijų veiklą, trumpai aptarė kiekvienos savivaldos institucijos veiklos funkcijas.
Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Lucija Dudoit teigė, kad Švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos komitetas yra susipažinęs su padėtimi mokyklose. Mano, kad labai yra svarbu išgirsti mokinių, jų tėvų, mokytojų nuomonę, kokia turėtų būti mokyklų ateitis. Komitetas organizuoja susitikimus seniūnijose, išklauso ten esančių institucijų problemas, padeda jas spręsti. Švietimo įstaigoms trūksta 2 mln. litų. Į komitetą kreipiasi daug mokinių tėvų, kurie nepatenkinti naujuoju Švietimo įstatymu. Tarybos narės manymu, būtų gerai, jei rajone būtų įkurta Švietimo taryba, kuri galėtų teikti konkrečius pasiūlymus dėl mokyklų veiklos gerinimo. Mokyklos savarankiškos, turi finansus, nori kelti kvalifikaciją.
Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokinių savivaldos atstovė Justyna Semenovič papasakojo apie gimnazijos mokinių savivaldos veiklą, teigė, kad gimnazijos administracija visada geranoriškai išklauso mokinių pasiūlymus, pageidavimus. Tačiau jaučiamas mokinių pasyvumas. Nors jie turi daug idėjų, bet ne visada nori jas įgyvendinti. Mokinių savivalda organizuoja daug renginių, akcijų, susitikimų. Charitatyvinės akcijos metu mokiniai surinko 1000 Lt Lenkijos neįgaliems vaikams ir senjorams medicininei įrangai įsigyti.
Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė R. Kazarevskaja papasakojo apie rajono mokinių savivaldos veiklą. Susibūręs aktyvus jaunimas organizavo tris susitikimus skirtingose mokyklose. Kas dvejus metus organizuojami rinkimai į Lietuvos mokinių parlamentą. Praėjusiais metais jam vadovavo labai aktyvi parlamento narė, kuri sugebėjo suaktyvinti rajono mokinių savivaldos veiklą. Šiais metais išrinktas kitas atstovas - Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos mokinys E. Ratkevičius. Reikia tikėtis, kad jis taip pat bus aktyvus. Paskutinį kartą susirinkę mokiniai diskusijos metu iškėlė tris problemas: moksleivių įsidarbinimas vasarą, transporto lengvatos vykstant į užsiėmimus Vilniuje ir mokinių pasyvumas. Taip pat mokiniai norėtų susitikimų su bankų darbuotojais. Rajono mokinių savivaldos atstovai įsipareigojo aktyvinti mokinių savivaldos darbą mokyklose.
Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos tėvų komiteto pirmininkas Grigorij Kočan pabrėžė, kad tėvų aktyvumas šiuo klausimu yra klasių lygmeny. Būtina kelti mokytojo prestižą. Tėvai dažniausiai paraidžiui supranta, kad mokytojai yra paslaugų teikėjai, o savo vaikams nenori įskiepyti minties, kad jie turi ne tik teises, bet ir pareigas. Jaučiamas tėvų pasyvumas. Komitetas padeda organizuoti bendrus renginius, išvykas. Mokyklose turėtų rastis tokių bendrų renginių, kuriuose dalyvautų mokiniai, jų tėvai, mokytojai. Aktyvesni pradinių klasių mokinių tėvai.
Visi diskusijos dalyviai pabrėžė, kad ugdymo įstaigose savivalda būtina. Mokyklų tarybos turi išgirsti tėvų nuomonę, atsižvelgti į ją, informuoti tėvus apie mokyklose organizuojamą ugdymą. Švietimo ir sporto skyriui reikėtų pagalvoti, kaip suburti Mokyklų tarybų pirmininkus kartu spręsti iškilusias problemas. Mokyklų vadovams pasiūlyti vykdyti tėvų pedagoginį švietimą, ne vien tik kalbėti apie vaikų ugdymo rezultatus, mokiniams priminti mokinių pareigas. Savivaldos institucijų veiklos reglamentavimas pakankamas, reikėtų tik suburti aktyvių žmonių komandas. Ar pakankamas bendravimas ir bendradarbiavimas, turėtų spręsti kiekviena mokykla vietose. Reikėtų apsispręsti dėl rajono Švietimo tarybos steigimo.