![](/data/public/uploads/2020/01/iqk9ysh37.jpg)
Šalčininkų lopšelis-darželis „Vyturėlis“ kovo 21-27 d. kartu su kitomis švietimo įstaigomis, siekiant mažinti vaikų negatyvų elgesį, entuziastingai ėmėsi akcijos „Savaitė be patyčių“ įgyvendinimo.
Visą dėmesį sutelkėme į ikimokyklinukų bendravimo kultūros, kitaip tariant vaikų emocinio intelekto ugdymą. Kiekviena diena buvo ypatinga, išradinga ir išmoninga, kupina pokalbių, diskusijų, kūrinėlių apie draugiškumą skaitymo, jų aptarimo ir inscenizavimo. Štai 3-4 m. vaikučių grupėse visą savaitę lankėsi geroji fėja, apdovanodama mažylius už gerus poelgius bei draugišką elgesį. Darželio jaunėliai, paraginti tėvelių, visą savaitę į darželį nešėsi savo mylimus žaisliukus. Duodami meškutį, lėlytę ar šuniuką pažaisti savo bendraamžiams, mokėsi dalintis, suteikti džiaugsmo kitam. Kiekviena pedagogė, atsižvelgdama į savo ugdytinių grupės amžių, pomėgius, rinkosi pačius efektyviausius ir patraukliausius ugdymo būdus. Tačiau gerų žaidimų netrūko kiekvienoje amžiaus grupėje. Juk žaidimas daro stebuklus: ugdo darną ir suartina, padeda susidraugauti, mažina pyktį, moko naujų elgsenos būdų.
Vyresnieji vaikai, gvildendami bendradarbiavimo temas, buvo skatinami ieškoti sprendimų iš įvairių nemalonių situacijų, priimamos taisyklės, kaip elgtis, kai prie tavęs priekabiauja, bandoma tai suvaidinti – pritaikyti praktiškai. Priešmokyklinio amžiaus vaikai susitiko su Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencinio poskyrio Nepilnamečių reikalų specialiste Danute Jankauske. Policijos pareigūnė atskleidė vaikams savo darbo ypatumus, atsakė į juos dominančius klausimus: „Kaip išvengti priekabiavimo?“, „Kaip elgtis, jei tave nuskriaudė?“, „Kur ieškoti pirmiausiai pagalbos?“, šešiamečiai smalsavo „Ar mažiems vaikams taikomos bausmės už rimtus nusižengimus?“ ir kt. Po rimtų pokalbių ir prasmingų diskusijų, ikimokyklinukai noriai imdavosi įvairios dailės veiklos: piešė draugo portretą, iš savo plaštakėlių apklijavo skaisčią draugystės saulutę, gamino draugystės apyrankes, mielas smulkmenėles, kurias dovanojo vienas kitam, kaip prielankumo ir draugiškumo ženklą. Visą savaitę vaikai buvo skatinami vieni kitiems ištarti po malonų, šiltą žodį, nuoširdžią frazę, komplimentą. Ištartas širdingas žodis kėlė ūpą, padėjo daugeliui suvokti savo vertę, pasijusti geriau, smagiau. Ikimokyklinukai mokėsi suprasti veido išraiškas, balso tono ir kitos kūno kalbos prasmę, svarstė, kaip galima būtų padėti nuliūdusiam, nedrąsiam, supykusiam. Draugiškumo ir gerų santykių tema sklandė ne tik tarp vaikų, bet ir tarp auklėtojų, kurios aptarinėjo, dalinosi įspūdžiais, patirtimi, keitėsi nuomonėmis. Galime drąsiai sakyti, kad savaitė buvo prasminga, tačiau teisios mūsų darželio pedagogės - penkios dienos nepadės sustabdyti patyčių, neišugdys visuomeninių ir emocinių gebėjimų. Vaikų bendravimo kultūrą, jų rūpinimąsi kitais, dalijimąsi, pagalbą, globą, pakantumą kitiems privalome ugdyti nuolat, akylai stebint vaikų elgesį, jį koreguojant, modeliuojant, patraukiant savo pavyzdžiu. Juk vaikai, kaip teigia psichoanalitikai, vienodai atviri tiek gėriui, tiek blogiui. O kad gerumas taptų įpročiu, jis turi būti nuolat skatinamas, teikiant pakankamai augimo kuriamosios medžiagos. Ir tuomet įdiegti įgūdžiai taps antrąja prigimtimi, padės vaikui tapti mylimu draugu, užtikrins sėkmę ateityje.