Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šalčininkuose

Birželio 14 d. suplėvėsavusios Lietuvos valstybės vėliavos su gedulo kaspinais kvietė prisiminti skaudžius 1941-ųjų metų įvykių 73-ąsiais metines, kuomet šalį okupavę sovietai pradėjo masinius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Šalčininkuose prasidėjo Šv. Mišiomis. Aukodamas jas kun. Valdemar Ulčukevič kvietė puoselėti atmintį apie trėmimą ir apie visus, kuriuos palietė nelaimė ne savo noru, baisiomis sąlygomis palikti Tėvynę.

Po Šv. Mišių susirinkusieji susitiko prie Šalčininkų kapinių koplytstulpio. Po valstybės himno sugiedojimo ir tremtinių pagerbimo tylos minute minėjimo dalyviams žodį tarė bendruomenės „Šalčios žemė“ pirmininkas Gintautas Norkūnas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lilija Ragožienė bei Šalčininkų seniūnijos seniūnas Gžegož Jurgo, kuris išreiškė gilią užuojautą ir nuoširdžią pagarbą tremtiniams bei jų šeimos nariams.

Savo prisiminimais pasidalijo ir tremtiniai. Jų gyvi prisiminimai jaudino ir kvietė susimąstyti apie tai, kas gyvenime svarbiausia - gimtąją žemę, kalbą ir šeimą.

Baigiamąjį žodį tarė Šalčininkų XI-osios kuopos vadas Eimantas Tamulynas.

Renginį organizavo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, TS LKD Šalčininkų skyrius, bendruomenė „Šalčios žemė“.

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų areštus, kurie ištisomis šeimomis buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Beata Petkevič,
Šalčininkų rajono savivaldybės mero patarėja