Gerviškės – penkių parapijų ir keturių upių seniūnija

Gerviškių seniūnija – viena didžiausių seniūnijų Šalčininkų rajone, kurioje gyvena apie 2400 gyventojų. Plotas - 184 km2, jai priklauso 32 kaimai. Seniūnijos administracinis centras – Gerviškės, pagal gyventojų skaičių užimančios trečiąją vietą tarp seniūnijos kaimų.

 Čiužiakampyje gyvena 650, Tribonyse – 450, Gerviškėse – apie 250 žmonių. Ši prie Šalčios upės įsikūrusi gyvenvietė nuo Šalčininkų nutolusi 14 km. Seniūnijai priklauso 7 seniūnaitijos.

Nuo 1995 metų Gerviškių seniūno pareigas vykdo Valerijus Ivaška. Seniūnijoje taip pat dirba sekretorė Genoefa Suckel, socialinė darbuotoja Valerija Liutynskaja, vyresnioji specialistė Irena Britikova bei buhalterė Alicija Kupčelait.

 

Seniūnija atsakinga už bendruomenės bendrų poreikių tenkinimą: seniūnijos kelių, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų priežiūrą, socialinę pagalbą, vietos bendruomenės bendradarbiavimą ir kt.

Praėjusiais metais didžiausios investicijos kelių renovacijos srityje buvo Vilties gatvės Čiužiakampio kaime asfalto dangos atnaujinimas bei kelio nuo Kaniūkų kaimo iki valstybės sienos žvyravimas. Investicijos kainavo atitinkamai 242 tūkst. ir 138 tūkst. litų. Kelių remontų Gerviškių seniūnijoje sąrašą papildo taip pat kiti objektai: kelio Dainava –Mažosios Sėlos žvyravimas bei kelio nuo Tribonių geležinkelio pervažos iki valstybinės sienos žvyravimai, Stasylų kaimo Žemutinės gatvės paprastasis remontas. Šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Gerviškių seniūnijoje kelių remontui numatyta skirti 80 tūkst. litų. Iš gautų pinigų planuojama suremontuoti kelią į Pašalčies kaimą (40 tūkst. Lt), atlikti kitus mažesnius remontus.

 

Gatvių apšvietimo srityje 2011 metais seniūnijoje buvo įrengtas apšvietimas Kaniūkų kaime, 11 kaimų įrengti nauji žibintai.

 2012 m. rudenį Čiužiakampyje duris atvėrė Savarankiško gyvenimo namai – įstaiga, skirta asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali gyventi savo namuose, senyvo amžiaus ir neįgalieji, nebegalintys gyventi vieni, tačiau, padedant socialiniams darbuotojams, dar pajėgiantys tvarkytis savarankiškai. Įstaiga veikia kaip Čiužiakampio senelių globos namų padalinys. Pastato plotas - 562,15 m2, pritaikytas gyventi 20 asmenų. Socialinės įstaigos statyba buvo vykdoma įgyvendinant projektą „Savarankiško gyvenimo namų įkūrimas Šalčininkų rajone“, kuris buvo finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Investicijos vertė sudarė 1 mln. 331 tūkst. litų.

 

Šiemet šalia Savarankiško gyvenimo namų prasidėjo statybos darbai, vykdomi pagal projektą „Čiužiakampio senelių globos namų perkėlimas į naujai statomą pastatą“. Naujoje globos įstaigoje įsikurs pagyvenę, vieniši asmenys, atsidūrę sunkioje padėtyje, negalintys savimi pasirūpinti. Įstaiga pritaikyta gyventi 30 asmenų. Bloke bus įrengta 15 kambarių, išsidėsčiusių per du aukštus. Kambariai bus vienviečiai, dviviečiai ir triviečiai su vonios kambariais bei virtuvėmis. Pastate bus įrengtas liftas, kuris palengvins pagyvenusių žmonių patekimą į antrą aukštą. Taip pat bus įrengtas įvažiavimas į pastatą neįgaliųjų vežimėliams. Investicijų vertė sudaro 3 mln. 92 tūkst. litų, iš kurių 2 mln. 628 tūkst. litų yra Europos Sąjungos lėšos. Objekto statybos pabaiga numatyta 2015 m. vasario mėn.

Prieš metus Tribonių bendruomenės, vadovaujamos Julijos Gylytės, pastangomis buvo įgyvendintas projektas „Kaimo tradicijų puoselėjimas ir vietos gyventojų  laisvalaikio užimtumo gerinimas“, kurio dėka buvo pastatyta Tribonių sporto aikštelė bei organizuota Žuvienės šventė. Projekto vertė - 85 tūkst. litų. Šiandien sporto aikštele naudojasi ir vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės.

 

Šiuo metu Tribonių vietos bendruomenė vykdo projektą „Administracinio pastato rekonstrukcija, pritaikant jį Tribonių kaimo bendruomenės namų įkūrimui“. Projekto vertė - 533 tūkst. litų, iš kurių 480 tūkst. litų iš Leader programos, likusi dalis - iš Valstybės bei Šalčininkų rajono savivaldybės biudžetų. Projekte numatyta seno Tribonių žuvininkystės ūkio administracijos pastato rekonstrukcija, iš esmės pakeičiant konstrukcinę kokybę bei estetinį vaizdą. Tokiu būdu bus įkurtas vietos bendruomenės centras su daugiafunkcinės paskirties sale bei kambariais, sudarant sąlygas produktyviai bendruomenės veiklai.

Gerviškių ūkio struktūroje dominuoja žemės ūkio veikla, kuri yra svarbiausias vietos gyventojų pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Vienas iš Gerviškių seniūnijos teritorijoje veikiančių žemės ūkių, laikomų vienu labiausiai klestinčių ūkių Šalčininkų rajone, yra Kamalo Zulfijevo ūkis, kuris apima apie 1300 ha plotą. Kamalo Zulfijevo auginamų rapsų laukų plotas yra didžiausias Šalčininkų rajone. Išmanus ūkininkavimas bei investicijos pasinaudojant įvairiomis Europos Sąjungos programų lėšomis yra puikus gero ūkininkavimo pavyzdys.

Didžiausias ūkio subjektas seniūnijos teritorijoje yra UAB „Šalčininkų žuvis“, vadovaujama Algimanto Gylio. Žuvų tvenkinių kompleksas apima apie 340 ha, dirbamos žemės plotas  – 400 ha. Tribonių žuvininkystės ūkis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kur žuvys auginamos ekologinėmis sąlygomis. Kasmet iš Tribonių tvenkinių į parduotuvių lentynas patenka 500 tonų žuvies. Didžiausią paklausą turi karpiai, ypač Kalėdiniu laikotarpiu. Dar ūkyje auginami karosai, amūrai, eršketai, lynai.

 

Žydrios juostos keturių tekančių per šį rajono kampelį upių yra seniūnijos puošmena ir turistinis potencialas. Šalčia i Visinčia yra gerai žinomos baidarininkams, Šalčykščia ir Beržė megaujasi mažiau aktyvesni vandens pramogų mylėtojai.

Didelis seniūnijos teritorijos plotas sukėlė jos padalijimą į kelias parapijas. Priklausomai nuo atstumo ir patogumo seniūnijos gyventojai eina į Butrimonių, Šalčininkų, Šalčininkėlių, Jašiūnų bei Rūdninkų bažnyčias.

 

Seniūnijos teritorijoje veikia Pasienio tarnyba, keletas girininkijų, trys medicinos ambulatorijos, keturios bibliotekos. Nuo 2008 metų Gerviškių kaime veikia laisvalaikio salė. Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis įkurta įstaiga yra vietos bendruomenės susitikimų bei kultūrinių renginių organizavimo vieta.

 

Čiužiakampyje veikia pagrindinė mokykla, kurią lanko apie 60 mokinių. Pedagogų būrys, vadovaujamas direktoriaus Jano Mažeikos, rūpinasi savo auklėtinių geru žinių lygiu. Kaime taip pat veikia pradinė mokykla dėstomąja lietuvių kalba, administruojama LR Švietimo ir mokslo ministerijos. Tribonių kaime taip pat veikia pradinių klasių skyrius, priklausantis Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijai. Gerviškėse vietos vaikučius mokyklai ruošia ikimokyklinėje grupėje.

Liūdnu II pasaulinio karo priminimu seniūnijoje yra Gumbos ir Kaniūkų kaimų likimas. Pirmo kaimo gyventojai buvo nužudyti nacių karo nusikaltėlių, antrųjų gyvybes atėmė sovietų žydų partizanai. Kaniūkų gyvenvietėje pastatytas kryžius Antrojo pasaulinio karo metu kaimo nužudytiems gyventojams atminti. 1944 m.  sausio 29 d. naktį sovietų partizanų rinktinė, sudaryta daugiausia iš buvusių Kauno geto kalinių žydų bei tarybinių karo belaisvių, vadovaujama Jakovo Prenerio, užpuolė Kaniūkų kaimą ir sudegino jo gyventojus. Žuvo virš 100 žmonių. Tokios žudynės turėjo būti „bausmė“ už savigynos organizavimą.

1990 m. prie plento Eišiškės – Šalčininkai iškilo vienas pirmųjų Lietuvos Atgimimo kryžių.

  

Irena Kolosovska