Jašiūnai – seniūnija reprezentacinių rūmų fone

Jašiūnų seniūnija –  didžiausia pagal plotą ir trečioji pagal gyventojų skaičių seniūnija Šalčininkų rajone. Seniūnijos plotas – 280 km2, jai priklauso 38 kaimai. Jašiūnų seniūnijoje gyvena 4800 gyventojų. Seniūnijos centras - Jašiūnai. Jie įsikūrę Šalčininkų rajono šiaurės vakaruose, Rūdninkų girios pakraštyje, prie Vilniaus-Lydos plento. Mieste gyvena apie 2200 gyventojų.

 

Jašiūnų seniūnė – Sofija Griaznova. Seniūnijoje dirba dar penkios darbuotojos: sekretorė Tatjana Politova, vyresnioji specialistė Regina Tetianec, socialinė darbuotoja Lilija Bogačiova, specialistė Jelena Moroz, buhalterė Tatjana Terentjeva. Techninius darbus atlieka Liudmila Andrejeva, Elvyra Daukševič, Jurij Terentjev, Piotr Griaznov, Valdemar Petrašun. Neetatiniams seniūnijos darbuotojams galima priskirti 17 seniūnaičių, kuriuos Sofija Griaznova vadina neatsiejamais seniūnijos pagalbininkais.

 

Lankantis Jašiūnuose neįmanoma nepastebėti kaip švariai ir tvarkingai prižiūrimos miesto gatvės. Švari aplinka neabejotinai yra gyventojų nuopelnas. Nieko nuostabaus, kad nei vienas „ Gražiausios sodybos“ konkursas neapsiėjo be Jašiūnų sodybų savininkų dalyvavimo. Konkurso laureatais tapo Natalijos ir Valdemaro Žinių, Henriko ir Violetos Tomaševičių, Alicijos ir Henriko Bogdevičių, Leonardo ir Danutos Jodkų sodybos.

Svarbi Jašiūnų seniūnijos komunalinio ūkio sritis yra kelių remontas. Praėjusiais metais didžiausias dėmesys buvo skirtas žvyrkelių profiliavimui. Buvo remontuojami Marazų, Piliakonių, Vaitešiūnų, Kočėnų, Gojaus kaimų keliai. Iš viso sutvarkyta 32, 6 km kelių. Šiemet planuojama suremontuoti dar 15 km žvyrkelių. Be to, bus asfaltuojamos Jašiūnų Sodų ir Turgaus gatvės, rengiamas 1,5 km Naujosios gatvės renovacijos projektas.

 

 

Prieš dvejus metus Jašiūnuose įrengtas pėsčiųjų tiltas per Merkio upę. Jo investicijos sudaro 400 tūkst. litų. Tai labai palengvino susisiekimą miestelėnams ir tikimasi, kad tiltas tarnaus dar ne vienai gyventojų kartai.

Apšvietimo renovacija – veikla, kuriai Savivaldybė pastaraisiais metais skiria daug lėšų. Apšvietimo renovacijos darbai atlikti Jašiūnuose, Buikų, Dainavos, Sližiūnų, Gojaus kaimuose. Artimiausiu metu apšvietimo sistemos renovaciją planuojama atlikti Naujasodyje.

Aktyvus Jašiūnų gyventojų dalyvavimas bendruomenės gyvenime turėjo įtakos ES lėšų investicijų įsisavinimui. Pastaraisiais metais seniūnijos teritorijoje buvo įgyvendinti bei šiuo metu įgyvendinami keletas Leader programos projektų. Jų pareiškėjais tapo Rūdninkų (vadovas Daniel Bojarin) ir Jašiūnų (vadovas Jaroslav Pieško) bendruomenės. Iš tokių investicinių projektų yra žaibolaidžių sistemos įrengimas Rūdninkuose (154 tūkst. Lt), Jašiūnų universalaus stadiono statybos projektai (112500 Lt). Šios programos fondo lėšomis taip pat pasinaudojo parapijinės bendruomenės, atlikusios Jašiūnų klebonijos (112500 Lt) bei Gojaus cerkvės renovacijas (109708 Lt). Šalčininkų rajono kultūros centras atliko Rūdninkų laisvalaikio centro kapitalinį remontą (136125 Lt). Šalčininkų rajono savivaldybės administracija programos lėšomis atnaujino šalto vandens tiekimo sistemą Keidžių kaime, tam tikslui buvo skirta 927707 litų.

Jašiūnus – ramų, Rūdninkų pakraštyje esantį miestelį, drąsiai galima pavadinti Šalčininkų rajono perlu, kurio pasididžiavimas ir puošmena yra Balinskių bei Sniadeckių dvaras. Jašiūnų dvaras vertinamas kaip svarbiausias Šalčininkų rajono turizmo objektų. Išsaugotas karo metu, sovietmečiu pradėjo nykti, nes buvo perimtas tarybinio ūkio administracijos nuosavybėn.  1996 metais dvaro pastatai atiteko Šalčininkų rajono savivaldybei. Nuo to laiko siekiama nykstantį dvarą rekonstruoti.

 

 

Lėšos renovacijai skirtos tik 2009 metais, tačiau Vyriausybė, iš pradžių skyrusi lėšų, paskutiniu momentu pasitraukė iš projekto. Vietos valdžios užsispyrimo ir ryžtingumo dėka pavyko projekto įgyvendinimą atnaujinti. Šių metų vasario pabaigoje pasirašyta projekto „Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto – Jašiūnų dvaro sodybos – rūmų restauravimas bei pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“ I-ojo etapo darbų sutartis.

Dviejų aukštų vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmų, pastatytų 1828 metais, rekonstrukcijos darbai turi prasidėti jau šiais metais. Tiriamuosius, archeologinius ir statybos darbus atliks konkursą laimėjusi UAB „Ekstra statyba“. Pirmajame darbų etape numatyti rūmų fasado renovacijos, pagrindinių rūmų vidaus rekonstrukcijos darbai, konferencijos salės įrengimas bei archeologiniai, konstrukcijų ir polichromijos tyrimai. Darbų atlikimo terminas –  22 mėnesiai nuo darbų pradžios. Projekto I etapo vertė – 5 mln. 063,728 tūkst. litų.

Be to, šiemet prasidės projekto „Jašiūnų dvaro sodybos parko teritorijos sutvarkymas” darbai. Pagal jį numatytas tvoros restauravimas, didžiojo parterio takų ir gėlyno atkūrimas, želdinių sutvarkymas, lauko apšvietimo sistemos įrengimas, vietų lauko estradai, automobilių stovėjimo aikštelei, suolams įrengimas ir kt.

Jašiūnų rūmų pastatų kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo registrą. Šis objektas yra tiek istoriškai, archeologiškai, tiek ir urbanistiškai reikšmingas. Jašiūnų dvaras statytas 1828 metais tuo metu išėjusio į pensiją Vilniaus universiteto rektoriaus Jano Sniadeckio užsakymu. Jo projektuotojas buvo architektas Karolis Podčašinskis. Po kurio laiko prie dvaro rūmų atsirado vaizdingas 2 ha parkas, kuriame augo 30 rūšių medžių. Vienas iš daugelio senovinio dvaro žinomų svečių buvo Julius Slovackis, kuris jautė didelę meilę Liudvikai Balinskai. Taip Jašiūnų parke atsirado Juliaus Slovackio pievelė. Jaunas Julius pasodino čia beržą. „Kordiano“ I akto veiksmas vyksta kaip tik Jašiūnuose.

2010 m. pasirodė Janušo Bieleckio knyga „Jašiūnų miestas – sodas. Bandymas atkurti įvykius“.

 

Jašiūnų kraštas – istorijos ir architektūros paminklų lobis. Jų teritorijoje esantys Rūdninkai, dažnai vadinti Karališkaisiais Rūdninkais, buvo įkurti karaliaus Kazimiero Jogailos. Kazimieras IV Jogailaitis, prieš tapdamas Lenkijos karaliumi, valdydamas Lietuvą, 1470 metais pastatė čia medžioklės dvarą. Per Rūdninkus kažkada ėjo gedulinga eisena, lydėjusi karalienės Barboros Radvilaitės palaikus iš Krokuvos į mylimą Vilnių. Naktį karstas su karalienės palaikais stovėjo Rūdninkų bažnyčioje. Pirmoji bažnyčia Rūdninkuose pastatyta 1511 metais karaliaus Žygimanto Senojo (sudeginta 1565 metais Rusijos kariuomenės). Dabartinė Rūdninkų bažnyčia pastatyta 1790 metais. Bažnyčios altoriuose yra Sniadeckių ir Balinskių herbai.

 

Prie įvažiavimo į gyvenvietę puikuojasi Šv. Onos bažnyčia. Kukli, medinė bažnyčia iki šiol laikoma miestelio puošmena. 1999 metais bažnyčios aikštėje pastatyta varpinė, kurios varpai kiekvieną sekmadienį sukviečia tikinčiuosius į pamaldas.

Kita seniūnijos teritorijoje esanti šventa vieta – Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, pastatyta 1937 metais.

 

Jašiūnuose veikia dvi vidurinės mokyklos: lenkų – Mykolo Balinskio bei lietuvių – „Aušros“. Rusų pagrindinė mokykla, muzikos mokykla, vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“. Teritorijoje veikia dveji kultūros namai bei dvi bibliotekos – Jašiūnų ir Rūdninkų.

Jašiūnų seniūnija yra didžiausia pagal jos teritorijoje užregistruotų ūkio įmonių skaičių – 35. Didžiausios jų yra AB „Actas“, vienintelė Lietuvoje actą gaminanti bendrovė, UAB „Polivektris“, didžiausia pagal darbuotojų įdarbinimo skaičių rajono įmonė, užsiimanti plastiko atliekų perdirbimu, UAB „Olkusjana“, gaminanti mėsos gaminius, UAB „Merkio agrofirma“, auginanti kiaules, UAB „Evaldo daržovės“, užsiimanti daržovių ir prieskoninių žolelių auginimu, UAB „Polywood“, gaminanti parketą, UAB „Magna Charta“ - medinių namelių gamyba.

 

 

Daugumą Jašiūnų gyventojų įdarbina vietos įmonės. Kai kurie dirba jojimo sporto klube „Pasaga“ bei žirginio sporto klube „Mustangas“, kuriais seniūnija didžiuojasi dėl čia vykstančių respublikinių jojimo varžybų, taip pat varžybų rajono mero taurei laimėti. Tačiau visiems seniūnijos gyventojams darbo nepakanka, todėl nemaža dalis važinėja dirbti į netoliese esantį Vilnių.

Socialiniai klausimai seniūnijai yra aktualūs. Pastaraisiais metais dėl nedidelio atstumo iki sostinės daugelis jos gyventojų, praradę būstus, persikėlė gyventi į Jašiūnus, tuo papildydami socialinės rizikos grupes bei didindami socialinių išmokų gavėjų skaičių. Tačiau prevencinių priemonių dėka socialinės rizikos šeimų skaičių per pastaruosius metus pavyko sumažinti nuo 21 iki 18.

Bendradarbiavimas ir kultūrinė veikla

Seniūnijos veikla yra betarpiškai susijusi su bendradarbiavimu su Lenkijos savivaldybėmis. Šiemet bus švenčiamos 10-osios bendradarbiavimo su Bobolicės seniūnija metinės. Nuo 2005 metų Jašiūnai bendradarbiauja su Kužetniko seniūnija, 2008 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ketžino apskrities Rešel seniūnija. Jauniausias seniūnijos partneris nuo 2011 metų yra Bocki seniūnija.

Senas seniūnijos bičiulis ir pagalbininkas yra draugijos „Wspólnota Polska" Podlasės skyrius, su kuriuo kartu organizuojamas dviejų dienų renginys „Susitikimai pas Balinskius“.

 

Jašiūnų tradiciniams renginiams priskiriamos Užgavėnės, kalėdaičių dalijimosi susitikimai, Šventojo Antonijaus atlaidai, vykstantys prie prieš 4 metus pastatytos Šv. Antonijaus koplytėlės. Kultūrinių renginių mėgėjams Jašiūnai siejasi su Šv. Joninių švente, kuri jau daugiau nei 10 metų švenčiama Balinskių ir Sniadeckių dvaro parke. Turi Jašiūnai ir meno saviveiklos kolektyvą – dainų iš šokių ansamblį „Znad Merečanki“, vadovaujamą Marijos Alencinovič bei Aleksandro, Natalijos ir Aleksandros Godovščikovų. 1995 metais įkurtas, 67 narius turintis ansamblis yra gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje bei Vokietijoje.

 

 

Irena Kolosovska