,,Jos nepažinojome, bet Ją mylime“

2012 m. mūsų rajone paskelbti  liaudies dailininkės Anos Krepštul iš Tabariškių jubiliejiniais metais, nes šįmet minimos aštuoniasdešimtosios gimimo ir  penktosios  tapytojos  mirties metinės. Nors jau penkeri metai, kai Ana Krepštul iškeliavo Anapilin, bet vis dar jaučiame jos buvimą šalia. Ypač toks jausmas apima pabuvojus Butrimonių vidurinėje mokykloje, kuriai 2008 m. suteiktas Anos Krepštul vardas.
Penktųjų mirties metinių proga Butrimonių vidurinėje mokykloje atidarytas muziejus, kurio viena dalis  skirta dailininkės Anos Krepštul atminimui. Kuriant muziejaus viziją, tvarkant eksponatus daug išradingumo ir kūrybiškumo atskleidė vyresnioji rusų kalbos mokytoja Vaclava Tkačenko ir technologijų mokytojas Lešek Rožanovski. Šių mokytojų pastangomis muziejuje atsirado Anai Krepštul  skirtas nuotraukų kampelis. Iš nuotraukų žvelgia ir pati dailininkė, ir jos brolis, ir sesuo. Čia pat eksponuojami autentiški Anos Kreptul  buities daiktai: palaidinė, klausos aparatas. Itin džiaugiamasi dailininkės sesers Danutos Moločko padovanotomis servetėlėmis, kurias prieš keliolika metų apnėrė ir išsiuvinėjo liaudies menininkė Ana Krepštul. Šiais jubiliejiniais metais Anos Krepštul mokyklinio muziejaus ekspozicijos įrengimą parėmė Lenkijos Respublikos Ambasados atstovybė Vilniuje. 

Antroje muziejaus patalpoje įkurtas etnografinis muziejus. Eksponuojami mokytojų ir mokinių surinkti senelių buities rakandai, senos knygos, audiniai. Žvilgsnis užkliūva  ir sustoja prie sienojų sienoje įstatyto lango. Taip ir norisi pažvelgti į trobos vidų ir, rodos, pamatysi  verpiančią senelę, lopšyje miegantį kūdikį, ant grindų ištiestą ilgą taką. Geriau įsižiūrėję pamatysime medžio anglimi kaitinamą lygintuvą, seną laikrodį, prikaistuvį ir daugybę būtiniausių kasdieniniame gyvenime daiktų.

 

Trečiajame muziejaus kambaryje tvarkingai rikiuojasi eksponatai, pasakojantys šimtametės mokyklos istoriją. Mokyklos gyvavimas prasidėjo 1910 m. Per tuos metus ne vienas šimtas mokinių baigė mokyklą. Mokyklai vadovavo sumanūs direktoriai. Ilgiausiai direktoriavo Stanislavas Mikonis. Stenduose daug  nuotraukų, kuriose užfiksuoti svarbiausi mokyklos įvykiai: sportininkų laimėjimai tinklinio varžybose, olimpiadų dalyvių laimingos šypsenos, išvykos Lietuvoje ir užsienyje, geriausiai besimokančių mokinių galerija... Viską sunku ir išvardinti. Muziejaus atidarymo  dieną pasidžiaugta ir vienu nauju eksponatu, kurį  padovanojo Šalčininkų r. sporto ir švietimo skyriaus vedėja Regina Markevič. Muziejaus lankytojai galėjo pamatyti itin seną mokyklinį suolą, kuriam, manoma, galėtų būti šimtas metų.

 

Į muziejaus atidarymą atvykę svečiai buvo maloniai nustebinti, nes visi buvo pakviesti į tarptautinio piešinių konkurso ,,Grožio šaltinis“ geriausių darbų parodą. Piešinių konkursas buvo skirtas dailininkei Anai Krepštul atminti. Konkurso organizatoriai sulaukė 326 piešinių. Jų būta ne tik iš Lietuvos, bet ypač malonu, kad Anos Krepštul vardas žinomas ir Lenkijoje, ir Baltarusijoje. Dauguma konkurso dalyvių, pasirodo, yra susipažinę su ypatingo likimo dailininkės gyvenimo istorija ir piešinių tematika, nes jaunieji konkurso dalyviai tapė  panaudodami Anos Krepštul tapybai būdingus simbolius. Konkurso nugalėtojai ir juos ugdantys pedagogai buvo apdovanoti diplomais.

Dar viena maloni staigmena renginio dalyviams buvo mokyklos teatro grupės, kuriai vadovavo iš Varšuvos atvykusi poetė, režisierė Alina Lassoto, spektaklio ,,,Jos nepažinojome, bet Ją mylime“ premjera. Spektaklyje vaizduojamas sudėtingas dailininkės savamokslės Anos Krepštul likimas. Atskleidžiamas santykis su artimaisiais, dvasininkais, atvykstančiais  lankytojais,  išryškinamas noras tapyti  ir parodomas nepalaužimas sunkiai sergančios kūrėjos  charakteris. Spektaklio režisierė ir jos mokiniai sukūrė intriguojančią, nė vieno žiūrovo nepaliekančio abejingo spektaklio atmosferą. Skambant tango scenoje žiūrovas išvysta dailininkę Aną, jos seserį Danutą, brolį, atvykusį iš Lenkijos, sergančią ir kenčiančią skausmus  tapytoją lankančius kunigus. Stebint spektaklio scenas galima buvo pajusti, kad dailininkė Ana Krepštul būtų tarsi čia pat, salėje, girdėjome tiek daug kartų skaitytų laiškų, dienoraščio ištraukas ir jutome gimtųjų dailininkės namų atmosferą.

  

Šiai prasmingai šventei buvo ruošiamasi nuo ilgus mėnesius. Džiugu, kad  tarptautinis piešinių konkursas ,,Grožio šaltinis“ ir  sumanymas įkurti mokyklos muziejų buvo palankiai sutiktas mokyklos bendruomenės, palaikytas Šalčininkų rajono mero Z. Palevič  bei švietimo ir sporto skyriaus  vedėjos R. Markevič, paremtas dosnių rėmėjų - Tadeušo Rudzis, Tadeušo Rus, Edvardo Jankovskio, Artūro Stefanovič, Jadvygos Gerasimovič, Romualdo Želudevičiaus, Olego Kodis – paukotomis lėšomis. Mokyklos kolektyvui belieka palinkėti gerų idėjų tęsiant pradėtus darbus, mokyti savo mokinius mylėti meną,  kūrybiškai ugdyti auklėtinių saviraišką, skiepyti amžinąsias vertybes.

Rasytė Matulevičienė
Lietuvių kalbos mokytoja