
Per rudens atostogas mokykloje neskamba tradicinis skambutis, bet pamokos vyksta... mokytojams. Metodinės tarybos kvietimu Butrimonių Anos Krepštul vidurinės mokyklos mokytojai susėdo prie mokinių stalų pasidalinti patirtimi ir pagilinti žinių itin aktualia tema šiuolaikinėje mokykloje – mokinių asmeninės pažangos matavimas ir vertinimas.
Pedagogų kolektyvas šia tema domisi nuolat, todėl šie rudeniniai mokymai yra pavasarį išklausyto A. Šarckuvienės seminaro ,,Mokinių pasiekimų vertinimo ir pažangos matavimo praktika“ tąsa. Tik šįkart mokytojai teoriją derino su asmenine praktika. Mokytojai išklausę įvadinę seminaro dalį dirbo diskusijų grupėse, pasidalino sukaupta asmenine patirtimi: kokias mokinių asmeninės pažangos įsivertinimo formas taiko dažniausiai, kurios formos labiau tinka pradinukams ir vyresniųjų klasių mokiniams, aptarė, kokios formos padeda mokiniui kryptingiau sekti daromą pažangą.
Po dalykinių diskusijų tęsdami darbą grupėse mokytojai parengė stendinius pranešimus, kuriuose grafiškai atskleidė įsivertinimo formų įvairovę. Pranešimai su dideliu susidomėjimu buvo kolegų išklausyti. Kai visų darbo grupių lyderiai pateikė informaciją, vyko efektyviausių įsivertinimo formų, leidžiančių pamatuoti mokinių daromą individualią pažangą, rinkimai. Paaiškėjo, kad be tradicinių ,,šviesoforo“, ,,veidukų“, ,,nykščio“, mokytojai per pamokas siūlo ir sudėtingesnes įsivertinimo formas, pvz., ,,lagaminas“, ,,ŽNS“, ,,Voratinklis“, ,,Taikinys“, įvairių tipų lentelės, diagramos, nebaigti sakiniai ir pan.
Baigus darbą grupėse mokytojos R. Kolendo ir R. Matulevičienė apibendrino kolegų veiklą ir pademonstravo dar keliolika vertinimo formų, kurias mokytojai galėtų sėkmingai taikyti reflektuodami su mokiniais ir ugdydami pastarųjų įsivertinimo kompetencijas. Mokytojų nuomone, šių tęstinių mokymų ciklas padeda kurti refleksijos ir lyderystės kultūrą klasėje ir mokykloje.