Kaimo jaunimo perspektyvos: atsakymų paieška

Paskutinių dešimtmečių jaunimo tendencija kraustytis arčiau miestų, į miestus ar užsienį apnuogino visą tiesą apie kaimo ateitį ir kaimo jaunimo politikos nebuvimą. Jauni žmonės masiškai palieka kaimus išvažiuodami į centrus ar užsienį. Kodėl?

Pagal prieš 5 metus Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atliktą apklausą jauni kaimo žmonės palieka tėviškę dažniausiai dėl mokslų bei finansinių priežasčių: darbo stokos, geresnių gyvenimo sąlygų paieškos, neaiškios ateities kaime vizijos. Grįžti po mokslų į gimtąjį kaimą trukdo taip pat daugelis kitų dalykų. Visų pirma – netinkama aplinka saviraiškai, nepalankios sąlygos kurti bei vystyti smulkųjį ir vidutinį verslą, pramogų stoka ir, palyginti su miestais ar užsieniu, nedideli atlyginimai.
   
Tuo tarpu kaimai tuštėja. Žemės ūkio veikla užsiima tik vienas kitas jaunas ūkininkas, žemės ūkį dažniausiai paveldėjęs iš tėvų. Būtent jaunų ūkininkų gausėjimas, jų rėmimas, pagal tos pačios apklausos duomenis, galėtų sustabdyti kaimo jaunimo emigraciją.
 
Apie šią problemą kalbama jau senai. Jos sprendimo būdų imta ieškoti praėjusių metų spalio mėnesį, kai LR Žemės ūkio rūmai pakvietė kaimo jaunimą išsakyti savo nuomonę dėl Lietuvos kaimo ateities, pasidalinti savo idėjomis, požiūriais ir kaimo perspektyvų vizijomis.

Šių metų vasario 24 d. penktadienį Kaune vyko Kaimo jaunimo konferencija, kurioje buvo svarstoma, kaip grąžinti jaunimą atgal į kaimus, kaip palengvinti žemės įsigijimo procedūrą, nes, pasak vieno konferencijos organizatorių  Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininko Gintaro Nagulevičiaus, iš to kyla ir kitos problemos: darbo vietų trūkumas, nepakankama infrastruktūra ir pan.
  
Konferencijoje dalyvavę LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius bei viceministras Edvardas Raugalas, Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius doc. dr. Jonas Jasaitis, išsakydami savo nuomones, kvietė konferencijos dalyvius diskutuoti, pateikti pasiūlymus. Konkrečių pasiūlymų iš ministrų pusės pasigesta. Jų nepateikė ir konferencijos dalyviai.
 
Visgi, svarbus žingsnis piliečių aktyvinimo link žengtas. Iš tiesų, niekas geriau už kaimo jaunimą  nežino, ko trūksta, kad kaime gyventi būtų lengviau, patogiau ir įdomiau. Šiame procese negalima apsieiti ir be valstybės politikos kaimo jaunimo atžvilgiu, nes be jos Lietuvos kaimui gresia išnykimas ir jokia ES struktūrinė parama, kuriai teikiamos didelės viltys, nepagelbės. 
 
Kviečiu išsakyti šia tema savo nuomonę bei pateikti pasiūlymus savivaldybės Facebook puslapyje.

Beata Petkevič,
Mero patarėja – atstovė spaudai