Kalesninkai – seniūnija rajono pakraštyje

Kalesninkai – seniūnijos administracijos centras – labiausiai, apie 50 km, nuo Šalčininkų nutolusi rajono vietovė.
Besiribojančios su Varėnos rajonu bei Baltarusijos pasienyje įsikūrusios seniūnijos plotas sudaro 104 km2 , jai priklauso 42 kaimai. Seniūnijoje gyvena apie 2200 gyventojų, Kalesninkuose – apie 600.

Nuo 2004 metų Kalesninkų seniūnės pareigas vykdo Danuta Vilbik, dar dirba sekretorė Liudmila Tkačenko, buhalterė Miroslava Jachimovič, vyresnioji specialistė Irena Andriukonienė, specialistė Ana  Kunevič bei socialinė darbuotoja Veslava Narkun. Neetatiniai seniūnijos pagalbininkai yra seniūnaičiai, kurių dėka palaikomi nuolatiniai ryšiai su vietos gyventojais.

 

Seniūnija atsakinga už vietos bendruomenės viešųjų poreikių bei interesų tenkinimą, t. y. techninės infrastruktūros užduočių vykdymą (seniūnijos kelių, apšvietimo, vandentiekio priežiūrą), socialinę pagalbą, teritorijos bei aplinkos saugos valdymą.

Pastaraisiais metais buvo įvykdyta keletas svarbių investicinių projektų, kurie pagerino seniūnijos kelių infrastruktūros būklę. Jų metu buvo atlikta Purvėnų k. Žaliosios g.  dangos remontas. Investicijų suma siekė 88 tūkst. litų. Kitas įvykdytas svarbus projektas - 400 metrų Užupio gatvės atkarpos Matuizų k. atstatymas. Šiemet planuojami žvyrkelio užbaigimo darbai. Šiam tikslui skirta 45 tūkst. litų. Anksčiau kelių infrastruktūros investicijų pagalba buvo atliktas kelio per Starkos kaimą sutvarkymas – apie 75 tūkst. Lt., automobilių stovėjimo aikštelės Jono Pauliaus II-jo g. (priešais bažnyčią), Kalesninkų k. remontas – apie 120 tūkst. Lt. 2013 metais planuojama išasfaltuoti Montviliškių k. Naujosios gatvės ruožą.

 

Kalesninkų seniūnijoje šiai dienai gatvės apšvietimas įrengtas šešiose vietovėse: Kalesninkų, Purvėnų, Daugidonių, Zubiškių, Mantviliškių bei Matuizų kaimuose. Taip pat planuojamas apšvietimo sistemų įrengimas Naniškių kaime. Prie paskutinių šios srities investicijų priskiriamas apšvietimo Mokyklos bei Šalevičiaus g. Matuizų k. įrengimas.

 

Vandens tiekimo sistema naudojasi Kalesninkų bei Purvėnų gyventojai. Prieš keletą metų kaime įrengtas hidroforas, palaikantis pastovų vandentiekio vandens slėgį, kurio dėka kaimo gyventojai neturi rūpesčių naudodamiesi vandeniu.

Kalesninkų seniūnijos teritorijoje yra 15 kapinių, iš kurių 12 veikia, 3 neveikia. Kapinių priežiūrai reikia daug finansinių išteklių bei fizinių pastangų. Teritorijos tvarkymo darbams dažniausiai įdarbinami asmenys iš darbo biržos pagal viešųjų darbų programą. Pastaruoju laikotarpiu buvo iškirsta 36 medžių, kurie kėlę grėsmę kapinių lankytojų saugumui.

Svarbi Kalesninkų seniūnijos investicija buvo Versekos mokyklos-daugiafunkcio centro renovacija. Beveik metus trukusi senovinio pastato renovacija neatpažįstamai jį pakeitė. Mokyklos renovacijos darbai buvo finansuojami Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos lėšomis. Remonto metu buvo atnaujintas cokolinis aukštas ir lauko sienos, pakeista stogo danga, langai ir durys, atlikta šildymo, vandens tiekimo, nuotekų, apšvietimo sistemų rekonstrukcija. Renovuotame pastate taip pat pakeistas kabinetų išdėstymas, pritaikytas kambarys neįgaliesiems. Šiam projektui iš Europos Sąjungos struktūrinio fondo lėšų skirta beveik 750 tūkst. litų, Šalčininkų rajono savivaldybė skyrė dar 100 tūkst. litų. Atremontuota mokykla – tai, visų pirma, duoklė žmogaus, kuris šioje žemėje gyveno ir kūrė istoriją, atminimui. Tai Witold Cezary Staniewicz, Versekos dvaro savininkas, 1926-1930 vykdęs žemės ūkio reformą eidamas ministro pareigas, vėliau buvęs Stepono Batoro Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. Būtent jo pastangomis buvo įsteigta Versekos mokykla, kuri veikė nuo 1905 metų.

 

Jau pradėtas vykdyti projektas „Kalesninkų bendruomenės namų statyba“, vykdomas pagal Leader programą. Investicijų suma – 478 tūkst. litų. Šio projekto iniciatoriai – Kalesninkų vietos bendruomenė, vadovaujama Danutos Vilbik, bei Šalčininkų rajono savivaldybės administracija kartu su vietos kunigu Anatolijum Markausku. Prie bažnyčios jau matyti būsimo pastato, kurio gyventojai laukė nuo kaimo kultūros namų uždarymo momento, pamatai. Projekto metu bus įkurti Kalesninkų bendruomenės namai, sukurta materialinė bazė bei sąlygos bendruomenės, jaunimo ir įvairių socialinių grupių žmonių aktyviai veiklai. Pirmame pastato aukšte planuojama įrengti 60 vietų salę, sanitarinį mazgą, patalpas skalbyklai ir virtuvei. Antrame aukšte numatoma įrengti patalpas meninės veikos klasei, po 15 žmonių kiekvienai, administracijos kabinetą ir t. t. Projektas bus vykdomas 14 mėnesių.

Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinė mokykla, vadovaujama direktorės Aleksandros Sankovskos, yra viena seniausių Lietuvoje. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1804 metais. Šiuo metu mokyklą lanko 169 mokiniai, pedagogų būrį sudaro 30 pedagogų. Mokykla teikia priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą.

Įstaiga yra investicinių bei edukacinių projektų, svarbių ne tik vietos švietimui, bet ir visai vietos bendruomenei, iniciatorė.

 

2012 metais Leader programos lėšomis buvo vykdomas projektas „Jaunimo užimtumas inovatyvumo ir kūrybiškumo erdvėje“, kurio tikslas populiarinti tarp kaimo bendruomenės Helenos Jancunskos kūrybą. Įgyvendinus projektą, buvo išleisti du eilėraščių rinkiniai, iliustruoti vaikų piešiniais: „Kolorowe kredki“ ir „Słyszę szmer swych myśli”. Eilėraščių iliustracijų konkurse dalyvavo Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos, Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos, Butrimonių Anos Krepštul, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus bei Versekos pagrindinės mokyklos mokiniai.

Bus vykdomas dar vienas programos Leader lėšomis finansuojamas projektas „Kaimo gyventojų užimtumui ir laisvalaikiui – sporto aikštynas“. Projektu bus siekiama sudaryti palankias sąlygas sporto infrastruktūros vystymui ir sklaidai Kalesninkų kaime, didinant užimtumą ir fizinio lavinimo kokybę. Projekto metu bus modernizuotas mokyklos sporto aikštynas, atnaujintos ir įrengtos sporto aikštelės mini futbolui ir krepšiniui, aptverta aikštyno teritorija. Investicijų vertė – 115 tūkst. litų.

2010 metais Olštyno statybos mokyklos mokinių rankomis  Kalesninkų L. Narbuto vidurinėje mokykloje buvo suremontuotas vienas mokyklos koridorių. Pagal pasirašytą tarp dviejų švietimo įstaigų sutartį Olštyno mokyklos jaunimas atliko praktiką Kalesninkų mokykloje. Pirmą kartą istorijoje rimti statybos darbai buvo organizuoti praktiškai pačios mokyklos, statybines medžiagas teikė įmonė „Lech“.  Statybos darbai įvertinti apie 110 tūkst. litų.

Be Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinės mokyklos seniūnijos teritorijoje veikia dar keturios mokyklos: Kalesninkų vidurinė mokykla dėstomąja lietuvių kalba, Versekos mokykla-daugiafunkcis centras, Eišiškių gimnazijos Purvėnų skyrius bei Kalesninkų lopšelis-darželis. Svarbiais seniūnijos kultūros centrais yra dvi Kalesninkų bei Daugidonių kaimų bibliotekos, į kurias gyventojai atvyksta ne tik pasiimti knygų, bet ir pasinaudoti internetu.

Dauguma seniūnijos gyventojų užsiima žemės ūkiu. Tarp mažų šeimos ūkių yra ir stambių ūkininkų, tai: Vitold ir Barbara Novikovai, Mečislav Sakovič, Tadeuš Rus, Tadeuš Jankelaitis, Roza Valiukevič. Šių asmenų dėka apylinkių laukus galima drąsiai pavadinti pavyzdingai tvarkomais laukais, o ūkininkavimą priskirti prie klestinčios rajono plėtros veiklos.

Seniūnijoje pramonės įmonių labai nedaug. Stambiausia yra UAB „Tradita“, gaminanti mėsos gaminius, kurie savo skoniu primena naminę rūkytą mėsą. Aukšta gaminių kokybė pasiekiama geros mėsos, gaunamos dažniausiai iš vietos ūkininkų, dėka. Montviliškių kaime veikiančios bendrovės produkcija yra gerai žinoma ne tik Šalčininkų rajone, bet ir Vilniuje bei kitose vietovėse, kuriose UAB „Tradita“ turi savo firmines parduotuves. Jau 17 metų veikiančioje bendrovėje dirba 26 asmenys.

Istorinės vertybės

Kalesninkų seniūnijoje yra nedaug istorinių paminklų. Tačiau esantys atvykstantiems savo didybe bei grožiu kelia nuostabą. Toks objektas, neabejotinai, yra Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.

 

Kalesninkų dvaras žinomas nuo XVII amžiaus, kai 1643 metais Samuelis Kuncevičius čia pastatė koplyčią. 1676 m. Konstantinas Kuncevičius pastatė bažnyčią ir karmelitams paskyrė Kalesninkų dvarą. 1676 m. įkurtas karmelitų vienuolynas, prie jo veikė mokykla. 1703 m. pastatyta bažnyčia, 1707 m. įkurta parapija. 1831 m. Rusijos imperijos valdžia bažnyčią ir vienuolyną uždarė, parapiją prijungė prie Eišiškių parapijos. Po septynerių metų Rodūnios (Baltarusija) gyventojai Kalesninkų šventovę išardė bei perkėlė į savo miestą. Vargonai buvo išgabenti į Balatną (Baltarusija), varpai – į Olavą, registro knygos – į Eišiškes. Šiandien Kalesninkuose yra masyvi netinkuotų raudonų plytų Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia ir du kryžiai. Kalesninkų bažnyčią suprojektavo Michailas Dobovikas (1871 – 1938), pastatė Antonis Adamas Filipovičius-Dubovikas (1865 – 1930). Pirmasis parapijai vadovavo  klebonas Mykolas Rudis. 1905 m. liepos 11 d. vyskupas Roppas pašventino naujos bažnyčios kertinį akmenį. 1910 metais Kalesninkų parapija priklausė Rodūnios dekanatui bei skaičiavo apie 5186 tikinčiuosius. 1922 m. lapkričio 11 d. kunigas Jan Kuzminski naujai statytoje bažnyčioje pravedė pirmas Šv. Mišias. Bažnyčios šventoriuje buvo palaidoti: pirmas parapijos klebonas Mykolas Rudis (1871 – 1933), bažnyčios steigėjas Petras Sedleckis (1849 – 1931), vargonininkas Mykolas Čoblis (1870 – 1950).

 

2004 metais karmelitų vienuolyno įkūrimo 300-ųjų metinių proga Kalesninkų aikštėje buvo atidengtas paminklas-kryžius XVIII-XIX a. čia veikusiems basųjų karmelitų ordino vienuoliams. Po šešerių metų Kalesninkų laukė dar vienas istorinis įvykis. 2010 metais lapkričio mėn. Šalčininkų rajono savivaldybės mero Zdzislavo Palevičiaus bei Kalesninkų parapijos klebono Anatolijaus Markausko iniciatyva Kalesninkuose atidengtas paminklas, vaizduojantis Popiežių kaip ganytoją, apsirengusį liturginiais drabužiais bei rankoje laikantį pastoralą. Paminklo autorius – lenkų skulptorius Andžej Šafranec. Jono Pauliaus II figūra yra 2.5 m aukščio ir stovi ant pjedestalo, sumūryto iš lauko akmenų ir raudonų plytų.

 

Kultūrinė veikla

Nors seniūnijoje stokojama kultūros įstaigų, tačiau renginių netrūksta. Kultūrinę veiklą organizuoja seniūnė bei Šalčininkų kultūros centras. Svarbiausia seniūnijos šventė yra Joninės, švenčiamos birželio 24 d., per kurią kūrenamas laužas, plukdomi gėlių vainikai. Žiemą prie seniūnijos pastato susirenka minia kaimo bei apylinkių vietovių gyventojų švęsti Užgavėnes. Čia vyksta žaidimai, linksmybės bei Morės deginimas.

 

Irena Kolosovska