Kelionė į klasicizmo, romantizmo epochas

Gyvename netoli Vilniaus, mokomės klasicizmo stiliaus pastate. Dailės istorijos pamokų  metu kalbame apie įvairius dailės stilius, bet  į  Vilniaus muziejus dėl finansinių nepriteklių išsiruošiame retai.
Gyvas prisilietimas prie meno vertybių – daug naudingesnis. Ne veltui sakoma:  geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti.  Taigi, šaltą sausio 28 dienos popietę organizavome  mokinių grupės išvyką į Vilniaus paveikslų galeriją, gyvai pamatyti čia saugomas vertybes.

Mus pasitiko  muziejaus darbuotoja Jolanta Sereikaitė, su kuria turėjome  net dvi, iš anksto sutartas edukacines programas. Stebėdami  senųjų meistrų dailės kūrinius, klausėmės  klasicizmo mitologinių paveikslų  siužetų istorijų. Mokiniai nustebę klausinėjo: „Ar tai tikri  paveikslų originalai, ar tai ne didelės nuotraukos?“ Galimybė pasimatuoti ampyro stiliaus rūbus, pradžioje kiek išgąsdino. Mokytojai teko padrąsinti ir pačiai apsivilkti suknelę. Užsidėti tuo metu madingas kepuraites išdrįso ne visos mergaitės. Pasipuošę  gražiais rūbais vaikštinėjome po muziejaus sales, klausėmės gidės pasakojimų apie anų metų Vilniaus aukštuomenės gyvenimą. Matėme paveikslus, apie kuriuos vieni mokiniai jau girdėjo dailėtyros pamokose, o kitiems  dar teks mokytis  ateinančiais metais.  Stebėjome savo draugų pasikeitimą – solidžiau atrodančius berniukus,  pasipuošusius cilindrais ir frakais, išgražėjusias,  ilgomis suknelėmis vilkinčias, mergaites. Taip bandėme įsijausti ir priartėti prie į mus iš paveikslų žvelgiančių klasicizmo, romantizmo epochų  žmonių gyvenimo. Įdomu buvo pamatyti  mums žinomų žmonių portretus: Jono Rustemo  nutapytą  Janą  Sniadeckį, iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“  grafikos lakštų į mus žvelgiantį Stanislovą Moniušką,  kurio vardas suteiktas  mūsų  mokyklai.

 

Dėkojame tėveliams padengusiems šios kelionės transporto išlaidas, ir tikimės, kad  ateityje  dailėtyros pamokos  muziejuose vyks dažniau.

S. Moniuškos menų mokyklos mokytoja – metodininkė Asta Vasiliauskaitė