
Beveik 200 žmonių gruodžio 11 d. susirinko Lietuvos Respublikos Seime, kur vyko vienas didžiausių pastarojo meto jaunimo politikos renginių. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, vadovaujama Seimo nario, socialdemokrato Juro Poželos, organizavo konferenciją „Jaunimo politika: ar siekiame to, ko turime siekti?“
Konferencijos dalyviai aptarė aktualiausius su jaunimo politika susijusius klausimus – dabartinę nevyriausybinio sektoriaus situaciją Lietuvoje, didžiausius jaunimo politikos iššūkius ir prioritetus, Vyriausybės įsipareigojimus, jaunų žmonių galimybes ir demografinius rodiklius, ateities perspektyvas bei kitus klausimus.
„Jaunimo politikos sritis yra itin jautri pokyčiams. Turime laiku sugebėti pasiūlyti tai, kas esamu metu yra svarbu jauniems žmonėms. Šiuo metu matome nemažai programų ir politinių priemonių, tačiau toli gražu ne visos jos pasiekia laukiamą efektą. Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar tikrai pažįstame šiandienos jaunimą ir teisingai identifikuojame jo poreikius, ar tik manome tai darantys? “ – pasakojo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas J. Požela.
Apie tai ir daugelį kitų klausimų konferencijos metu buvo kalbama su jaunimo, savivaldybių, ministerijų ir kitais atstovais.

Be Seimo nario J. Poželos konferencijoje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vyriausiasis patarėjas Steponas Kulbauskas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka, Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos prezidentas Vidas Visockis, ekspertė iš Londono Julia Wolton, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.
Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys jaunimo politiką Lietuvoje:
• Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas (2003-12-18). Paruoštas įstatymo keitimo projektas
• Nacionalinė jaunimo politikos 2011-2019 m. plėtros programa
• 2013 m. patvirtintos priemonės jaunimo užimtumui didinti
• „Jaunimo garantijų“ iniciatyva
• 2014-2016 m. regioninės jaunimo politikos stiprinimo programa
LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko, LSDP frakcijos nario J. Poželos pranešimas:
„Reikia įvertinti, kad jaunimas savarankišką gyvenimą pradeda vėliau“.
„Dabartinis jaunimas yra kitoks – jauni žmonės vis vėliau pradeda kurti šeimas, gimdyti vaikus, vis vėliau pradeda savo savarankišką gyvenimą. Todėl reikia įvertinti, kad tai neišvengiamai turės įtakos tolesnei mūsų valstybės ir visuomenės raidai. Jaunimas yra ne tik Lietuvos ateitis, bet ir Lietuvos dabartis. Turime sulaužyti nuostatą, kad jaunimo problemos gali palaukti, nes reikia spręsti kitas problemas. Jei šiandien nespręsime problemų, su kuriomis susiduria jauni žmonės, rytoj turėsime žymiai sudėtingesnes problemas (demografines, skurdo, nusikalstamumo, prastos sveikatos), taip sudarydami sąlygas dabartiniam jaunimui tapti prarastąja karta. Jei sakome, kad jaunimas yra mūsų ateitis, privalome padėti jiems šiandien, jei norime, kad jie sukurtų sau ir mūsų visuomenei ateitį.
Šiandien iškilę ir nauji iššūkiai – Lietuvoje susiduriame su emigracija, tuštėjančiais miestais ir kaimais. Regioninė jaunimo socialinės nelygybės problema ypač aktuali Lietuvoje: jauno žmogaus tolesnio gyvenimo galimybės keičiasi, atsižvelgiant į jo tėvų socialinį statusą ar net gyvenamąją vietą.
Įgyvendinant dabartinę Lietuvos jaunimo politiką ir sprendžiant specifines dabartinio jaunimo problemas, naujoji Europos Sąjungos daugiametė (2014–2020) finansinė perspektyva bus didelė atrama. Joje numatytas 6 mlrd. eurų finansavimas Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kuri numato, kad jaunimas iki 29 metų, netekęs darbo arba užbaigęs formalųjį mokymąsi, gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis ar stažuotis.
Tačiau siūlyčiau į tai pažvelgti plačiau, kaip ne tik į laikino gaisro gesinimą, o kaip į istorinį šansą Lietuvai išspręsti susikaupusias jaunimo problemas – švietimo, nedarbo, būsto, skurdo, socialinės nelygybės ir atskirties, emigracijos. Jei šiandien bus gerai jaunimui, bus gerai visai visuomenei, ir šiandien, ir rytoj“.