Lietuvių kalbos mokytojai planuoja savo darbus

Lapkričio 11 d. rajono mokyklų lietuvių (gimtosios ir valstybinės) kalbos mokytojai rinkosi Butrimonių Anos Krepštul mokykloje. Šios mokyklos mokytojos pakvietė kolegas į atviras pamokas bei padiskutuoti tema „Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymas mokant lietuvių kalbos.“
Seminaro dalyviai buvo pakviesti pasižvalgyti po mokomųjų dalykų kabinetus, kuriuose, laukiant mokyklos šimtmečio jubiliejaus, buvo atliktas remontas. Svečiai pabuvojo dviejuose informacinių technologijų, matematikos, geografijos, pradinių klasių ir kituose kabinetuose.
Aptariant iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos aspektus mokant lietuvių kalbos buvo kalbama apie projektų įgyvendinimą, dalykų integraciją, kūrybiškumą skatinančių užduočių kūrimą. Lietuvių kalbos mokytoja O. Suckel pasidalijo idėjomis, kurias įgyvendindama skatino mokinius rengti užduotis, plėtojančias mokinių gebėjimus įgytus per lietuvių kalbos, dailės ir informacinių technologijų pamokas. Pernai visiems sutelktai dirbant buvo parengtos kelios mokymo priemonės. Viena mokinių grupė sukūrė mokomąją priemonę „Kalbos medis“, kurią taikant galima vaizdžiau mokyti morfologijos, leksikos, rašybos ypatumų. Antroji sukurta priemonė „Mokyklos kalendorius“ tinka ugdyti viešojo kalbėjimo įgūdžius ir kartu yra gera vaizdinė priemonė mokykloje viešintiems svečiams trumpai pristatyti mokyklos svarbiausių įvykių kaleidoskopą.
Mokinių iniciatyvumas skatinamas įgyvendinant ir neformaliojo ugdymo programas. Butrimonių Anos Krepštul vidurinėje mokykloje nuo 2007 m. leidžiamas laikraštis „Mokyklinukai“. Pirmąjį laikraščio numerį išleido tuometiniai penktokai. Šiemet jaunieji žurnalistai jau devintokai. Seminaro dalyviams laikraščio redaktorė M. Šumska papasakojo mokinių laikraščio gyvavimo istoriją, pakomentavo 2011 m. laikraščio numerių straipsnių temas.
Pernai mokykloje buvo įgyvendintas integruotas projektas „Lietuvos dvarai. Tradicijos. Kultūra. Palikimas“. Rajono lietuvių kalbos mokytojams kiek plačiau apie šio projekto idėją, veiklos etapus bei galutinį rezultatą pasakojo vienas iš dalyvių 9 klasės mokinys K. Karpič, kuris pristatė pranešimą „Verkių rūmai“.
Antrąją seminaro valandą visi atvykę mokytojai buvo pakviesti stebėti atvirų pamokų. Mokytoja A. Šumska kartu su dvyliktokais pakvietė į vertybinių nuostatų ir kūrybingumo įgūdžius ugdančią pamoką, kurios idėją geriausia atskleidė poeto B. Brazdžionio eilėraščio „Kur eisi, keleivi, kai vakaro žaros užblėsta...“ citata. Buvo diskutuojama apie gyvenimo prasmę, apžvelgiamas mirties traktavimas įvairiais istoriniais laikotarpiais, aiškinama sentencijų apie gyvenimą ir mirtį prasmė. Per pamoką suspėta padiskutuoti dėl šių dienų žmogaus pragmatiško požiūrio siekiant dvasingumo bei suspėta pasiklausyti mokinių sukurtų miniatiūrų.
Kitoje pamokoje, kurią šeštoje klasėje vedė mokytoja R. Matulevičienė, mokiniai dirbdami grupėse aptarė pasakų elementus, aiškinosi, kokios yra sudedamosios pasakos dalys, sekė savo sukurtas pasakas, taikydami šviesoforo metodą mokėsi vertinti draugų kūrybinius bandymus. Baigiantis pamokai mokiniai buvo paraginti dalyvauti konkurse „Lietuvos vaikai kuria pasaką“.
Seminaro dalyviai aptarę stebėtas pamokas sugrįžo prie mokytojams šiuo metu kitų itin aktualių klausimų. Buvo karštai diskutuojama dėl vidurinio mokymo programos projekto, suabejota, ar toks skubotas gimtakalbių ir negimtakalbių mokinių laikomo lietuvių kalbos brandos egzamino programos suvienodinimas nebus ypač didelis ir sunkus išbandymas tautinių mažumų mokyklų dvyliktokams. Pritarta nuomonei, kad esant dabartiniam valandų skaičiui, neturint visoms klasėms parengtų mokymo priemonių, lietuvių kalbos brandos egzaminas neturėtų būti vienodas skirtingas programas (lietuvių gimtoji k., lietuvių valstybinė k.) baigusiems mokiniams. Mokytojai neneigia programų suvienodinimo idėjos, bet svarbu, kad pereinamuoju laikotarpiu tam būtų tikslingai ruošiamasi: atnaujinami vadovėlių komplektai, padidintas pamokų skaičių lietuvių (valstybinės) kalbos mokymui.
Nemažai diskusijų susilaukė pasikeitusi lietuvių (valstybinės) kalbos 12 klasėje įskaitos organizavo tvarka, kuri NEC dokumentuose nebuvo skelbiama, tik pateikta vieno seminaro metu nedidelei grupei klausytojų. Mokytojai sunerimę, ar sausio mėnesį paskelbus viešojo kalbėjimo temas, mokiniai suspės tinkamai pasiruošti įskaitai.
Aptarus šias opias problemas buvo diskutuojama dėl 2011 m. metodinio būrelio perspektyvinio veiklos plano. Mokytojai savo lūkesčius išsakė pildydami anketas, daug vertingų patarimų suteikė Šalčininkų r. švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė R. Kazarevskaja ragindama mokytojus ugdyti mokinių kūrybiškumą ir iniciatyvą skatinant juos dalyvauti įvairiuose literatūriniuose, raiškiojo skaitymo ir kituose konkursuose.
Lietuvių kalbos mokytojai pasidžiaugę sklandžiai organizuotu seminaro darbu, pasidaliję problemomis bei aptarę svarbiausias šių mokslo metų aktualijas išvyko į savo mokyklas vis dar lydimi rūpesčio dėl neaiškios ir nepalankiai besiklostančios situacijos valstybinės kalbos atžvilgiu tautinių mažumų mokykloje.

Rasytė Matulevičienė,
Šalčininkų rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė