Mažųjų Užgavėnės

Užgavėnės darželyje – tai didelė šventė, kai švenčia visa bendruomenė. Atskubėjusios virėjos nuo keturių valandų ryto pradeda kepti didelius, lyg saulė apvalius blynus, kad pakaktų ir persirengėliams, ir vaikams, ir šiaip kokiems užklydėliams.
Vaikai į darželį  keliauja taip pat ne tuščiomis: vieni neša pyragėlius, kiti sausainėlius, treti mamos keptus blynus. Juk per Užgavėnes privalu daug valgyti, kad pilvas už kaktą būtų kietesnis. Auklėtojos paslapčia nuo vaikų kuria įdomius tradicinius persirengėlių personažus. Vaikams visuomet būna smagu spėlioti, kas slepiasi po viena ar kita Užgavėnių kauke. O ir persirengėliams netrūksta šmaikštumo. Pagalandę liežuvius jie vilioja mažylius paragauti ožkos pienelio, atsikąsti Lašininio dešros, pasivėžinti ant raganos šluotos, išsitirti sveikatą pas daktarę Rozalindą, ar pasinaudojus čigonės Rožės pagalba išsiburti ateitį. Taip keliaudami persirengėliai aplanko visas grupes, kviesdami vaikučius į lauką varyti žiemos. O lauke prasideda tikros šėlionės: Kanapinis grumiasi su Lašininiu, vaikai galinėjasi virvės traukime, mėtosi sniego gniūžtėmis, važinėjasi rogutėmis bei senomis geldomis, žaidžia tradicinius Užgavėnių žaidimus. Po to garsiai skanduodami: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, triukšmaudami, pokštaudami bei išdykaudami,  deginame Morę. Į laužo liepsnas sumetame ir savo blogus darbelius, kad pavasarį sutiktumėme tyra širdimi. Kai vaikučių veidai ima spindėti nuo patirtų įspūdžių bei užvaldžiusios geros nuotaikos – mažųjų Užgavėnės tampa didele švente.

 

Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“
direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Stankevičiūtė