![](/data/public/uploads/2020/01/i5y2drw0s.jpg)
1941 metų birželio 14 d., po beveik metus trukusios Lietuvos okupacijos, prasidėjo masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą bei kitas atokias Sovietų Sąjungos vietas. Represijos prasidėjo naktį. Sovietų tautos
„priešams
“ buvo liepta greit surinkti daiktus ir lipti į vagonus, vykstančius į nežinomybę…
Šiuo būdu tik per kelias dienas nežmoniškomis ir neapsakomai sunkiomis sąlygomis buvo išvežta apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Tremtis neaplenkė nei vieno visuomenės sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentijos atstovai.
Bet ne tremtis buvo baisiausia. Baisesnė buvo mirtis, nežinomybė, mintys, kad sugrįžimas tėvynėn su kiekvienu traukinio švilpesiu tampa nebeįmanomas. Taip ir buvo…. Naujoje vietoje laukė ne tik alinantis darbas, bet ir minimalių gyvenimų sąlygų sukūrimas plikomis rankomis. 1941-1942 metų žiemą visi kaliniai buvo apkaltinti pagal RSFSR BK 58 straipsnio skirsnius ir už akių nuteisti 5-25 metams laisvės atėmimo. Kai kuriems paskirta aukščiausia bausmė - sušaudymas.
Birželio 14 dienos įvykiai parodė, kad naujai atėjusiai sovietų valdžiai nerūpi žmogus. Ši diena Lietuvai atkūrus nepriklausomybę tapo Gedulo ir Vilties diena: gedulo dėl tautos skausmo, vilties, kad tai niekada nepasikartotų.
Minint Gedulo ir Vilties dienos 70- ąsias metines šiandien 18.30 val. Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčioje vyks Šv. Mišios. Po Mišių Šalčininkų rajono savivaldybės valdžios atstovai ir renginio organizatoriai prie kryžiaus Šalčininkų kapinėse padės vainikus.
Mero patarėja
Beata Petkevič