Mokinių spektaklis Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinėje mokykloje

Mūsų pasaulis kupinas galimybių vaikui vystytis, o jaunimui būti laisvam, rinktis pačiam, būti labiau savarankiškiems. Todėl yra labai svarbu parodyti, kas yra blogai, kas gerai, kas priimtina.  Veiksmingiausias problemų sprendimo būdas yra pirminė prevencija.
Šeštadienį Šeštadienį vakare Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinėje mokykloje įvyko narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencinis spektaklis: „Prisiminimai iš narkomanės dienoraščio“. Yra daugybė prevencijos darbo metodų, tačiau šį kartą buvo pasirinktas spektaklio metodas. Teatras – tai ta vieta, kur atėjęs žiūrovas turi savotiškai pats dirbti: suprasti ir dekonstruoti tai, ką mato ir girdi.

Spektaklis buvo skirtas tiems, kurie nėra narkomanijos liūne. Bet net ir vyresniame amžiuje galima ten pakliūti, o ką kalbėti apie keturiolikmetį, kuris nemoka atskirti gera nuo bloga, nemoka pasirinkti. Pagrindinė spektaklio veikėja yra paauglė, kuri jau įklimpusi į narkotikų liūną. Visi įvykiai vyksta jos kambaryje, ji rašydama dienoraštį, blaškosi tarp gėrio ir blogio. Vienu momentu prieidama prie veidrodžio ne tik pamato savo atvaizdą, bet ir išgirsta balsą... Tai jos pačios mintys. Visą spektaklį paauglė kovoja su pačia savimi, tai isteriškai juokiasi, tai verkia, daužo daiktus, prašosi pagalbos, bet neišgirsta, vartoja narkotikus tol, kol perdozuoja ir atsiduria ligoninėje. Pabaiga yra liūdna, bet kartu ir teikianti viltį, kad tavo pasirinkimas gali būti kitoks. Paauglė miršta, bet grįžta angelo pavidalu tam, kad parodytų visiems: kaip? kodėl? kiek? ir ar verta? Spektaklyje atsispindi visa skalė jausmų: baimė, apatija, naivus džiaugsmas ir ramybės troškimas. Pagrindinis motyvas – ieškojimas savęs ir kitų bei bandymas atpažinti tai, kas yra tikra.

 

Socialinė pedagogė
Gitana Stakucevičienė