Mokomės mylėti saulę, medžius ir gėles

Kai po ilgos žiemos, išsiilgę savo gimtinės, sugrįžta paukščiai giesmininkai, o dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose žemės rutulio kampeliuose, mes minime Žemės dieną. Savo mažiesiems ugdytiniams bandome padėti suvokti žemės svarbumą, pajusti jos didingumą. Labai svarbu, kad vaikai  nuo mažens suprastų – žemė yra didieji mūsų namai, išmoktų mylėti saulę, medžius ir gėles.
Žemės dieną pradėjome ekologine valandėle, kuri vyko kiekvienoje grupėje. Trimečiai kalbėjo apie tai, kaip elgtis miške, pievoje ir prie vandens. Keturmečiai dalinosi patirtimi apie paukščių globą, penkiamečiai sėmėsi naujų gamtosaugos žinių, susipažindami su Raudonąja knyga, o priešmokyklinukai mokėsi rūšiuoti buitines atliekas. Saulei kylant vis aukštyn, išskubėjome į kiemą. Vaikai buvo gerai nusiteikę, pagal išankstinį susitarimą kiekvieno darželinuko aprangoje ryškiai išsiskyrė žalia detalė: ar tai šalikėlis, ar pirštinaitės, ar tiesiog žaismingai parišta krepinio popieriaus juostelė. Tai lyg savotiškas liudijimas, kad mes norime žalios žemės, mes norime švarių vandenų ir žydinčių pievų. Skambindami mažais varpeliais, iškėlėme žemės vėliavą, auklėtojos perskaitė vaikučių sukurtus ir ant balionų užrašytus linkėjimus. Spalvingais balionėliais papuošę medelius, į kaštoną įkėlėme inkilą, kad sugrįžęs varnėnas rastų jaukius namus. Po to ėmėmės tvarkymo darbų: surinkome aplink darželį po žiemos „išdygusias“ šiukšles ir tokiu būdu nors mažumėlę atsidėkojome žemei už jos dosnumą ir kantrybę.

 

Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Rima Stankevičiūtė