Kontaktai:
Adresas: Vilniaus g. 49, LT- 17116 Šalčininkai
Tel.: (8 380) 51 233 Faks.:
(8 380) 51 244
El.p.: priimamasis@salcininkai.lt
Vasara – atostogų laikas. Po metų darbo kiekvienas iš mūsų stengiasi praleisti šį laiką turiningai ir linksmai, tikėdamasis patirti daug įspūdžių, kurie visus metus primintų atostogų dienas. Vieni pasirenka poilsį prie jūros, kiti atostogauja kaime, dar kiti skiria laisvą laiką pomėgiams. Džiugu, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos kolektyve yra aktyvių, azartiškų žmonių. Rašėme apie Juridinio ir personalo skyriaus vyr. specialistę Renatą Siliuk, kolekcionuojančią įvairių bėgimo čempionatų medalius ir taures ir dabar besiruošiančią maratonui Vilniuje. Š. m. liepos mėn. Bendrojo skyriaus vyr. specialistas Valerijus Sinkevičius atostogavo Prancūzijos Alpėse. Jo hobis – kalnų žygiai. Valerijaus sąraše Slovakijos Tatrai, Etnos ugnikalnis Italijoje. Šiais metais jis kartu su kitais devynias alpinistais iš Lietuvos įveikė Monblaną - aukščiausiąją Vakarų Europos ir antrąją po Elbruso Europos viršūnę. Jo aukštis – 4808,45 metrų. Pirmieji 1786 metais į Monblaną užkopė prancūzai Žakas Balma ir Mišelis Pakardas. Dabar šią viršūnę įveikia šimtai turistų iš viso pasaulio. Tačiau techniškai nesudėtingo kopimo nepatartina pradėti esant blogam orui. Deja, pernai Monblane žuvo trys alpinistai iš Lietuvos. Monblanas kartais pavadinamas „pavojingiausiu pasaulio kalnu“. Daugybė žmonių kasmet žūsta ar būna sužalojami Monblane. „Vardan ko?“, - pastaruoju metu klausia alpinizmo entuziastai. Ir patys atsako: „Todėl, kad kalnas traukia“... Pakerintis ledyno grožis, žydros bedugnės, horizonte spindintis Monblanas vilioja vis naujus turistus.
Monblano „šturmas“ Lietuvos grupei, su kuria keliavo Valerijus, užėmė tris dienas. Prieš kopimą vyko keturių dienų aklimatizacijos žygis ir pasirengimo periodas, kurio metu turistai ant sniego ir ledyno išbandė kalnų inventorių, pasitreniravo. Įkopimo metu viršūnėje buvo –12ºC ir pūtė ledinis vėjas (beveik 100 km/h), nešantis aštrius sušalusio sniego gabaliukus į veidą, tad viršūnėje nusimovus pirštines galima buvo nušalti rankas ne dėl šalčio, bet dėl stipraus vėjo. Tačiau pasak kalnų mylėtojų, visus sunkumus su kaupu atperka nuostabūs vaizdai, nepapasakojamas jausmas esant viršūnėje ir klausimas: „Kur kitą kartą?“.
Irena Kolosovska