Paminklo – kryžiaus Gojaus kaime pašventinimas

Šalčininkų rajonas pasižymi daugiakultūriškumu, tai įrodo ir Gojaus kaimo sentikių bendruomenės veikla rajono teritorijoje. Čia taip pat veikia Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, kurioje š. m. liepos 12 d. buvo laukiami svečiai - švenčiamos sentikių bendruomenės įkūrimo Gojaus kaime 300 – osios metinės. Šia proga pašventintas ir paminklas – kryžius, skirtas šiai datai paminėti.

Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo tėvas Grigorij Bojarov, taip pat dalyvavo tėvas Sergij Krasnopiorov. Apeigų metu tikinčiųjų akivaizdoje buvo pašventinta suremontuota cerkvė ir paminklas - kryžius, skirtas sentikių bendruomenės įkūrimo Gojaus kaime 300 – osioms metinėms.

 

Šventėje dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Andžej Andruškevič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josif Rybak, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nariai Marija Suchocka, Stanislav Ivanovskij, Henrik Tomaševič, Jašiūnų seniūnė Sofija Grianova, Pravoslavų cerkvės Šalčininkų parapijos klebonas Oleg Pristavko, Jašiūnų M. Balinskio vidurinės mokyklos direktorius Kazimež Karpič, Jašiūnų pagrindinės mokyklos direktorė Liudmila Zacharova ir kiti.

 

 

Po mišių Gojaus sentikiai ir šventės svečiai susirinko cerkvės kiemelyje. Susirinkusieji dalijosi prisiminimais, kalbėjo apie bendruomenės veiklą, cerkvės remontą, iniciatyvą pastatyti paminklą – kryžių.

Sentikių bendruomenės įkūrimo istoriją pasakojo Vasilij Šarapajev, jo pasakojimą papildė Pavel Griaznov. Pasirodo, Lietuvoje sentikiai atsirado 17 – 18 a., kai, vengdami represijų, dėl priešinimosi caro valdžios reformai, bėgo iš Rusijos, glaudėsi kitose šalyse. Sentikiai tradiciškai žegnojasi dviem pirštais, per pamaldas „aleliuja“ gieda du, o ne tris kartus, lenkiasi iki žemės, pripažįsta tik senąsias liturgines knygas ir ikonas, aštuongalį kryžių.  Pirmoji Gojaus sentikių cerkvė pastatyta 18 amžiaus pabaigoje, tikriausiai, dvarininkų Balinskių valdose. Senoji medinė sentikių šventovė stovėjo netoli dabartinės cerkvės, kuri buvo pabaigta statyti ir pašventinta 1937 m. Pokario metais bendruomenę sudarė apie 350 narių, 1950 – 1980 metais šis skaičius mažėjo. Kolektyvizacija lėmė, kad gyventojai kėlėsi į miestus, dalis iš jų persikėlė į Šalčininkus ir Vilnių. Šiuo metu Gojaus sentikių bendruomenę sudaro apie 60 narių. Bendruomenei pirmininkauja Piotr Griaznov, jam talkina Antonina Jankovskaja.

- Nepaisydami persekiojimų sentikiai šventai saugojo savo tikėjimą ir sugebėjo išgyventi sudėtingomis sąlygomis. Pavelo ir Petro Griaznovų iniciatyva čia pastatytas paminklas – kryžius, įamžinantis pirmųjų Gojaus sentikių atminimą, - sakė Vasilij Šarapajev.

Nuo 1937 metų Gojaus kaimo sentikių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė nebuvo remontuojama. Neseniai baigėsi 2012 m. inicijuotas šventovės remonto projektas. Investiciją sudaro 109 tūkst. 708 litai, iš jų 87 tūkst. 766 litai – Gojaus kaimo sentikių bendruomenės gautos lėšos iš programos Leader tarpininkaujant Šalčininkų Vietos veiklos grupei. Cerkvės remonto darbus atliko UAB “RTS Baltic”, kuriai vadovauja Aleksandr Necvetnyj, taip pat sentikis.

Šventėje dalyvavęs Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Andžej Andruškevič pabrėžė, jog cerkvės kieme pastatytas kryžius – tai tikėjimo simbolis. Jis taip pat pasidžiaugė dėl jaunimo dalyvavimo šventėje ir išreiškė viltį, jog jie pratęs tikėjimo tradiciją.

- Šiandien išskirtinė šventė, įamžinanti Gojaus sentikių bendruomenės gyvavimą Šalčininkų rajono teritorijoje. Tai dar kartą įrodo, kokie esame turtingi savo žmonėmis ir daugiakultūriškumu. Kartu, bendromis jėgomis, mes galime kurti gėrį. Visai Jūsų bendruomenei linkiu geros kloties, gerovės ir laimės, - kalbėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josif Rybak.

 

 

Šventės metu Gojaus sentikių bendruomenės pirmininkas Piotr Griaznov įteikė garbės dovanas draugams, bičiuliams, rėmėjams, kurie visada ištiesia pagalbos ranką.

Iškilmių pabaigoje Pavel Griaznov pakvietė susirinkusius aplankyti Gojaus sentikių kapines. Jis taip pat pasakojo kapinių istoriją, pasidžiaugė, jog pavyko sutvarkyti kapinių teritoriją, dalijosi ateities planais.

- Kaip matote, čia palaidoti ir katalikai, ir pravoslavai, ir sentikiai. Taip pat čia yra sovietų karių, žuvusių nukritus lėktuvui Antrojo pasaulinio karo metais, kapas,  palaidotas ir 14 – ojo partizanų būrio partizanas I. I. Volnuchin, antkapio užrašas skelbia, jog jis buvo sušaudytas gestapo 1944 metais, - sakė P. Griaznov.

Apsilankę kapinėse šventės dalyviai susirinko prie vaišių stalo. Ramioje atmosferoje visi dalijosi įspūdžiais ir prisiminimais, kalbėjo apie ateities planus, vaišinosi vietos šeimininkių gardėsiais.

Sentikių bendruomenės pirmininkas Piotr Griaznov ir finansininkė Antonina Jankovskaja dėkojo Jašiūnų seniūnei Sofijai Griaznovai ir bendruomenės aktyvistui Pavelui Griaznovui už nuolatinę paramą ir įteikė jiems gardžios naminės duonos kepalus.

Inesa Suchocka