Paroda „Simono Karczmaro paminklas Dieveniškėms“ svečiuojasi Kaune

Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos Tolerancijos ugdymo centras* su pasaulio piliečio menininko Natano Karczmaro įsteigtu „Simono Karczmaro štetlo paveldu“ vykdo kultūros ir švietimo projektą „Simono Karczmaro paminklas Dieveniškėms“, skirtą visiems besidomintiems įvairių Lietuvos tautų istorija ir palikimu. Projekto tikslas – supažindinti jaunimą ir plačiąją visuomenę su tradicine žydų kultūra, klestėjusia daugybėje Lietuvos miestelių iki Holokausto katastrofos. Dailininko sūnaus Natano Karczmaro mokyklai dovanota tėvo kūrybinio palikimo rinktinė neuždaroma tarp sienų – ji keliauja, atverdama žmogaus gyvenimo ratui prasmingus kasdieninius, darbo, paprotinius ir religinius epizodus. Paveikslų personažų animacija** ir litografijos „Turgaus vaizdai“, „Įsimylėjėliai“, „Meilė, vestuvės, vaiko gimimas“, „Klezmeriai“, „Simchat Tora“, „Jauno mėnulio laiminimas“ ir kt. atrakina duris į šiandien prarastą, o tuomet bendruomeniškai veikusį dieveniškiečių žydų pasaulį. Tuo pačiu šis pasaulis universalus ir didžiąja dalimi būdingas visoje Lietuvos teritorijoje išsibarsčiusiems štetlams. Savo kelionę paroda pradėjo 2018 m. lapkričio mėnesį tapybos darbų pristatymu Dieveniškėse. Tai šiame miestelyje arba štetle pas dieveniškiečius senelius vasarodavo Varšuvoje gimęs būsimas dailininkas. Mažasis Simonas „sugėrė“ ryškias ir spalvingas žydų bendruomenės gyvenimo akimirkas. Gyvybingi vaikystės įspūdžiai įkvėpė Simoną Karczmarą kūrybai, kurios dovanomis mes dabar galime grožėtis. Šviesia jėga įkrauti paveikslai šiandien kviečia ir pasinerti, ir suprasti, ir atsiverti. Tapybos kolekcija jau džiugino Šiaurės Jeruzalės – Vilniaus – gyventojus ir svečius Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, o mažoji keliaujanti litografijų paroda – Ariogalos ir Raseinių bendruomenes. Kovo 29d., bendradarbiaujant su Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriumi Dainiumi Babilu bei Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku ir administratore Ieva Černevičiūte, sutelkus Dieveniškių TVM švietėjų komandą, paroda „Simono Karczmaro paminklas Dieveniškėms“ atidaryta Kauno įvairių tautų kultūrų centre ir svečiuosis čia iki balandžio 28d. Parodos macenatas, dailininko sūnus Natanas Karczmar sako: „Parodą skiriu tėvo kūrybos ir motinos organizacinių įgūdžių atminimui. Taip pat - Dieveniškių štetlui ir jo gyventojams, padovanojusiems tėvui neprilygstamą vaikystę, kupiną meilės ir žavesio, lydėjusių jį visą likusį gyvenimą“.

Ilona Šedienė,
Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė

*Tolerancijos ugdymo centrai (TUC) - edukacinė ir prioritetinė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (sutrumpintai Tarptautinė istorinio teisingumo komisija) veiklos sritis, kurios misija yra šviesti visuomenę – viešinti ir platinti informaciją apie atliktus istorinius tyrimus, informuoti visuomenę, ypač jaunimą, apie nacių ir sovietų okupacijų nusikaltimus, jų pasekmes Lietuvos gyventojams ir tarptautinei bendruomenei. TUC steigiami ir veikia Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose ir turi bendrą tikslą – brandžios ir atsakingos pilietinės visuomenės, tolerancijos ir pagarbos universalioms žmogiškoms vertybėms ugdymą.

**animacija „Simon Karczmar's Shtetl“ jūsų dėmesiui laisvai ir neatlygintinai prieinama YouTube platformoje

Simonas Karczmaras (1903-1982) gimė Varšuvoje, bet vaikystės atostogas leido Dieveniškių štetle (dabar Šalčininkų r.), pas senelius iš tėvo pusės. Mokėsi Varšuvos vaizduojamojo meno mokykloje, vėliau tapybos įgūdžius tobulino meno mokykloje Paryžiuje. Ten 1931 m. vedė iš Krasniko miesto (Lenkija) kilusią Nechamą (Nadią) Slobodzianską ir susilaukė sūnaus Natano (1933 m.). Kad išlaikytų šeimą, Simonas dirbo kailių pramonėje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Nicą, bet ir ten nelaimės šeimos neaplenkė – žmona buvo deportuota į Aušvicą (sugrįžo 1945 m.), pats Simonas prisijungė prie Prancūzijos partizaninio pasipriešinimo judėjimo, o vienturtį sūnų išslapstė kalnų kaimelyje. Po karo su šeima emigravo į Izraelį, vėliau persikėlė į Monrealį (Kanada), kur vėl ėmėsi darbo kailių pramonėje.

Prie tikrojo pašaukimo – kūrybos – Simonas grįžo antroje savo gyvenimo pusėje paskatintas žmonos, nes dėl išsivysčiusios akių alergijos nebegalėjo dirbti kailių pramonės srityje. Paėmęs į rankas žmonos nupirktą teptuką jis visiškai atsidėjo kūrybai, sugrįždamas į savo vaikystės pasaulį Dieveniškių štetle, kur, globojamas senelių leisdavo vasaros atostogas, kur virė nedidukų medinių namelių gyventojų kasdienybė, kur jam taip patikdavo jodinėti arkliais be balno, kur jis ir pradėjo piešti. Prarasto štetlo figūrines kompozicijas, kaimo gyvenimo scenas, žyminčias kasdienius (tokius kaip vandens vežiotojo darbas ar turgaus diena) ar kertinius įvykius (vestuvių, laidotuvių ceremonijas, religines šventes) Simonas vaizdavo taip, lyg būtų sugrįžęs į vaikystę. Paveiksluose Simonas nepailsdamas pasakoja apie štetlo kasdienybę, kupiną įsimylėjėlių, vestuvių, naujagimių, švenčių, muzikantų, šokėjų, turgų, palaiminimų naujam mėnuliui, įvairių figūrų ir visut visutėlės jaudinančios visatos. Dailininko pavaizduotas štetlo gyvenimas gali tapti puikiu žydų papročių istorijos studijų šaltiniu, prieš mūsų akis atveriančiu prieš daugiau nei šimtą metų Dieveniškėse vykusį gyvenimą.

S. Karczmaro žmona Nadia per 10 metų (1960-1970) suorganizavo apie šimtą Simono darbų parodų Kanadoje, JAV, Izraelyje. Pirmą kartą po Simono mirties rengiama jo darbų paroda Lietuvoje, Dieveniškėse – tai simbolinis sugrįžimas prie šio menininko įkvėpimo šaltinio. O jo kūrybos pristatymas valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje – tai pelnytas įšventinimas ir indėlis į žydų istorijos Lietuvoje įamžinimą.


Parengė Inga Salavei,
Dieveniškių TVM lietuvių kalbos mokytoja,
mokyklos Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė