Paskutinis skambutis skambėjo jubiliejiniais metais

Butrimonių Anos Krepštul vidurinė mokykla, besiruošdama švęsti šimto metų jubiliejų, išlydėjo trisdešimt šeštąją abiturientų laidą. Neįprasto šurmulio centre pasijuto dvyliktokai. Juos pavydžiais žvilgsniais lydėjo mažieji pirmokai ir paaugliškai išdykę aštuntokai, su nerimu žvelgė auklėtojos akys.
O kaip jautėsi dvyliktokai, dėl kurių šurmuliavo visa mokykla? Žinoma, nekasdieniškai: džiaugsmas virpėjo krūtinėje, nes išsipildė ilgai puoselėta svajonė - baigti vidurinę mokyklą, bet, kita vertus, širdyje kirbėjo ir nerimas, persipynęs su liūdesiu, juk jau paskutinė diena mokykloje, paskutinė pamoka, paskutinis skambutis...
Nuaidėjus paskutiniam skambučiui dvyliktokai, vedini pirmokų, išsirikiuoja mokyklos vestibiulyje. Mokyklos direktorės perskaitytas įsakymas apie leidimą laikyti abitūros egzaminus, diplomai už gerą mokymąsi, dalyvavimą olimpiadose ir sporto varžybose, pirmosios mokytojos prisiminimų žodžiai, prasmingi auklėtojos palinkėjimai, vienuoliktokams simbolinio mokyklos rakto perdavimas... Viskas šią paskutinio skambučio dieną mokykloje svarbu ir iškilminga.
Dar keliolika minučių ir baigsis tradicinė paskutinė pamoka. Tada nuotraukos atminimui kartu su pirmokėliais, paskui prie mokyklos. Vėliau visi kartu pasodins ąžuolėlį ir beliks ištarti „Sudie, mokykla!” Taip su mokykla atsisveikina trisdešimt šeštoji abiturientų laida.

 

Monika Šumska,
Butrimonių Anos Krepštul vidurinės mokykloslaikraščio „MOKYKLINUKAI“ redaktorė