„Pavasario balsai“ šiemet aidėjo Dieveniškėse

Šalčininkų rajonas garsėja kaip labai daininingas Lietuvos kampelis. Nuo neatmenamų laikų čia puoselėjama dainų švenčių tradicija. Pamatai šiam kultūriniam lobiui yra padedami vaikystėje.

Darželiuose, mokyklose vaikai lavina savo balsus, ugdo savo asmenybę, vysto kūrybingumą, atskleidžia aukštesnių vertybių erdvę. Tokių tikslų siekdama Šalčininkų rajono savivaldybės administracija kasmet organizuoja  bendrojo lavinimo mokyklų vokalinės muzikos festivalį ,,Pavasario balsai‘‘. Šiemetinis jubiliejinis festivalis  vyko  gegužės 15 dieną Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinėje mokykloje.  Jau penktą kartą į renginį atvyko visi neabejingi grožiui, kurį skleidžia muzika.

Pradžiuginti vieni kitus savo dainomis, giesmėmis atneštomis iš įvairių šalių, iš skirtingų kultūrų ir laikmečių atvyko jaunieji atlikėjai iš Kalesninkų L. Narbuto vidurinės mokyklos, Eišiškių St. Rapolionio gimnazijos, Dainavos vidurinės  mokyklos, kaimynystėje esančios Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos, Šalčininkų Tūkstantmečio gimnazijos, Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos, Jašiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos, Baltosios Vokės vidurinės mokyklos. Šventinėje programoje taip pat dalyvavo festivalio organizatoriai – Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos jaunieji dainininkai.

 

Festivalio pradžią paskelbė ir įžanginį žodį tarė Šalčininkų rajono muzikos mokytojų metodinės grupės pirmininkė Elvyra Učkuronis. „Maloniai sveikinu visus atvykusius į šią gražią, jau tradicija tapusią šventę. Džiugu matyti tiek daug jaunų gražių veidų, norinčių puoselėti dainavimo tradicijas. Jūs savo dainavimu skleidžiat aplink gėrį, nes dainuojantis žmogus negali būti blogas. Tad, tokie ir likite“.
Po sveikinimo žodžio prasidėjo jaunųjų atlikėjų pasirodymai. Pirmoji scenoje pasirodė viena jauniausių festivalio dalyvių , 9 metų Dominyka Narkevič, kuri atstovavo Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinei mokyklai. Ji padainavo dainą ,,Laiminga diena‘‘. Šios atlikėjos pasirodymas išsiskyrė tuo, kad mergaitė kartu su savo vadove Božena Meževič paruošė dainai spec. efektų.

Gegužės pirmąjį sekmadienį švenčiama  Motinos diena. Ta proga netrūko dainų, skirtų pačiam brangiausiam žmogui pasaulyje – mamai. Ypatingai gražiai, nors ir pavėluotai,  pasveikino visas mamytes Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos antros klasės mokinė Inesa Steckevič, kuri atliko kūrinį „Sveikinu mamą“. Mergaitės mokytoja Jadvyga Sinkevič.

Tačiau, tikriausiai originaliausiu ir nekasdieniškiausiu tapo Artūro Kartanovič, Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos 12 klasės mokinio pasirodymas. Dvyliktokas akomponuodamas  gitara atliko savo kūrybos dainą romantišku pavadinimu „Aš sugalvojau norą“.  Kaip nekukliai prisipažino autorius, šiuo kūriniu norėjo išreikšti savo jausmus mylimajai ir  kūrinio įkvėpėjai. Tad belieka palinkėti, kad jauno talentingo žmogaus sugalvotas noras išsipildytų.

Po įsimintino Artūro pasirodymo, nesustojant plojimams, į sceną buvo pakviesta „auksinio balso‘‘ savininkė,  Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos 11 klasės mokinė Irena Vasilevskytė. Duetu su Artūru jie atliko gražią, melodingą dainą rusų kalba „Мой первый учитель“ (,,Mano pirmasis mokytojas‘‘), kurią kaip padėką skyrė savo pirmiesiems mokytojams.

Šios gražios šventės pabaigoje padėkos žodį tarė Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos direktorė Danuta Anichovskaja. „Festivalio metu įvairiausio amžiaus vaikai atliko daug gražių dainų: vienos buvo linksmos ir vertė nusišypsoti, kitos – susimąstyti. Manau, kiekvienas iš mūsų sugebėjo išgirsti kažką sau. Labai džiaugiuosi, kad šiemetinis muzikos festivalis vyko po mūsų mokyklos stogu. Ir manau, kad jis pavyko. O tai didelis nuopelnas tų žmonių, kurie padarė viską, kad mes pajustume šventę.  Nuoširdžiai norėčiau padėkoti šventės organizatoriams. Visų pirma reiškiu padėką mūsų mokyklos muzikos mokytojai Gražinai Papachinai už šventės scenarijaus paruošimą bei šventės pravedimą. Taip pat dėkoju Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos muzikos mokytojui Gintarui Staniuliui už muzikos aparatūros parengimą. Tikiuosi, kad tai ne paskutinis mūsų susitikimas. Bus jų ir daugiau. Turi būti, nes tai, kas teikia džiaugsmą, malonumą turi turėti tęsinį. O pabaigai norėčiau pacituoti Džozefą Adisoną: Muzika – tai didžiausias gėris, kurį pažįsta mirtingieji. Lai tas gėris Jus lydi visada. Ir iki pasimatymo kitais metais“.

Božena Tyčino
Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos pedagogė