Pavasaris prasideda!

Kai darželyje pasklinda gardžių blynų kvapas, o koridoriumi ima slampinėti keistos žmogystos, save vadinančios persirengėliais - prasideda Užgavėnės.
Užgavėnės Šalčininkų lopšelyje – darželyje „Vyturėlis“– tai tokia didelė šventė, kurioje dalyvauja visi maži bei didesni vaikai, kai gali dūkti, šėlti, pokštauti, juokauti, dainuoti tataluškas, barškinti ir tarškinti pačių pasigamintais instrumentais, sukuriant persirengėlių orkestrą. Gali pasivertęs kreivadante ilganose būtybe, tapęs raguotu baisūnu įsijungti į smagias eitynes, žiemos varymo ir pavasario žadinimo veiksmus.

Ši diena kupina tradicinių, iš kartos į kartą perduodamų apeigų, žaidimų, ritualų, pavyzdžiui, valgyti 9 kartus, kad pilvas būtų už kaktą kietesnis, važinėtis rogutėmis, geldomis, kad vaikai augtų dideli ir laimingi, voliotis sniege, kad visus metus sveikata ir stiprybė lydėtų. O koks smagumas galinėtis su Lašininiu virvės traukimo rungtyse, gniūžčių mėtymo varžybose! Kiekviena Užgavėnių kaukė ypatinga, įdomi, turinti ir charakterį, ir  stilių. Štai velnių kompanija šiais metais pasižymėjo judrumu ir valiūkiškumu. Kanapinis buvo santūrus ir rimtas, skelbdamas 7 savaičių savo valdžios kadenciją, ragino visus prisiekti: susilaikyti nuo linksmybių, atsisakyti riebių patiekalų, riboti saldumynų kiekį. Priešingu atveju, žadėjo Velykų pirmąją dieną patupdyti po apversta statine. Ragana, pasitelkusi savo begalinį raganiškąjį žavesį, lipšniai ir meiliai viliojo vaikučius paskraidyti ant šluotos. Blondinė daktarė Gertrūda siūlė stebuklingus vaistus ir originalius receptus nuo visų ligų ir gyvenimo negandų. Tačiau daugiausiai vaikų akys krypo į čigoną, išdidžiai jodinėjantį ant savo eikliojo žirgo. Mūsų darželinukams bendravimas su persirengėliais, įsikūnijimas į savo personažą leidžia bent truputėlį pabūti stebukle, pasinerti į fantazijos gelmes, pilką kasdienybę paversti spalvota, kvapnia, gardžia švente.
Štai taip smagiai siaučiant žydukų, ožkų, velnių, raganų ir kitokių padarų draugijoje, praeina noras niurzgėti, įsisuka gera nuotaika, veiduose suspindi džiaugsmo šypsenos. O saulei išleidus pasiganyti saulės zuikučius bei padvelkus gaivaus vėjelio gūsiui, supranti, kad jau pavasaris sukasi prie kiekvieno durų, o žiema gūrina iš kiemo. Karšta Užgavėnių laužo liepsna dar greičiau prižadins žemę, o saulytėlė motinėlė – tokia panaši į mamų ir močiučių keptus blynus, kas dieną kils vis aukščiau ir aukščiau, prižadindama visą pasaulį.

 

Šalčininkų lopšelio – darželio „Vyturėlis“
auklėtoja Lilija Jasiukaitienė,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Stankevičiūtė