Poškonių seniūnija – kaimo turizmo plėtros potencialas

Poškonių seniūniją kitų Šalčininkų rajono seniūnijų atžvilgiu galima apibūdinti, kaip vieną iš didžiausių pagal plotą bei vieną iš mažiausių pagal gyventojų skaičių. Seniūnijos išskirtinis bruožas - jos gamtos turtai: nuostabūs gamtovaizdžiai, miškai, gamtos bei architektūros paminklai, Dieveniškių istorinis regioninis parkas.

Poškonių seniūnijos plotas - 84,7 kv. km, iš kurių 65 kv. km užima miškai. Jos teritorijoje gyvena, palyginti, nedaug gyventojų – 950 asmenų. Seniūnijai priklauso 30 kaimų. Seniūnijos administracijos centras – Poškonys, kuriuose gyvena 160 žmonių. Didesniems kaimams galima priskirti Stakus – 90 gyventojų bei Dailides – 82 gyventojai. Seniūnija padalinta į keturias seniūnaitijas, be to, kiekvienas didesnis kaimas turi savo kaimo vyresnįjį, kurių iš viso yra 14. Tokia sistema turi teigiamą poveikį seniūnijos administracijos ir gyventojų bendradarbiavimui, o kas ketvirtį organizuojami susitikimai padeda vykdyti bendruomenės iniciatyvas bei greičiau išspręsti esamas problemas.

 

 

 

Nuo 2000 metų Poškonių seniūno pareigas vykdo Rimantas Stočkus. Seniūnijos administracijoje dirba dar keturios darbuotojos: sekretorė Renata Fedotova, vyresnioji specialistė Valentina Diuk, socialinė darbuotoja Valentina Davliaševič bei buhalterė-specialistė Stanislava Chalilova.
 

 

Seniūnijos teritorijoje yra 65 km kelių, iš jų 12 km asfaltuoti. Kelių kokybės priežiūra yra vienas iš seniūnijos veikos prioritetų. Praeitais metais didžiausia investicija kelių renovacijos sityje buvo 7,5 km kelio Poškonys – Liškūniškės – Šetylos atkarpos remontas. Prieš keletą metų kelio Kruniškės–Dainavėlė statybai buvo skirta 130 tūkst. litų. Šiemet Poškonių seniūnijoje numatytas žvyrkelio Liškūniškės – Jokūbiškės remontas.

 

Pastaraisiais metais įrengtas apšvietimas Dailidėse, Rimašiuose, Paginiuose bei Liškūniškėse. Apšvietimo sistemų renovacija atlikta Poškonyse bei Stakuose.

Praeitais metais Poškonyse suremontuotas buvusios renginių salės pastatas, šiuo metu perduotas Poškonių vietos bendruomenės – vienos pirmųjų kaimo bendruomenių Šalčininkų rajone – poreikiams. Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis atnaujintas pastatas vietos bendruomenei tarnauja kaip susitikimų bei kultūrinių renginių organizavimo vieta. Pastato renovacijos metu atnaujinta stogo danga, įrengta šildymo sistema, pakeistos grindys. Keletą metų anksčiau pastate pakeisti langai bei durys.

 

Praeitais metais Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis sutvarkyta vandens praleidimo šachta prie Poškonių tvenkinio. Kaime yra du vandens telkiniai. Didesnis, 27 ha ploto, tvenkinys bei šalia jo esanti stovyklavietė „Pelėda” yra mėgstamiausia ne tik vietos, bet ir rajono gyventojų laisvalaikio praleidimo vieta. Šios vietos populiarumas tiek džiugina, tiek ir sudaro papildomų rūpesčių. Teritoriją tenka nuolat tvarkyti ir švarinti, nes poilsiautojai, toli gražu, ne visada elgiasi kultūringai ir palieka krūvas šiukšlių.

Poškonys seniūnijos centru tapo 1950 metais. Kaimas egzistuoja nuo 1713 metų, kuomet priklausė Orlovciškių dvarui. Poškonys, kaip ir seniūnijai priklausantys Rimašiai, yra etnografiniai kaimai, įtraukti į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą, įsikūrę XVI a. valakų reformos metu. Namai yra išsidėstę vienoje gatvės pusėje, todėl kaimai vadinami gatviniais rėžiniais kaimais. Toks pastatų išdėstymas yra retai sutinkamas kituose Lietuvos regionuose. Poškonių kaime yra išlikusių etnografinių statinių, statytų XIX a. pab. – XX a. pr., kuriuos puošia dekoratyviniai elementai. Iš viso Poškonyse yra 9 etnografinės sodybos, kuriose stovi 22 paminkliniai pastatai.

 

 

Šiuo metu Poškonyse veikia dvi parduotuvės, Gintaro Žagunio užkarda, pašto skyrius, lopšelis-darželis bei pagrindinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba. Birutės Žibortienės vadovaujamoje įstaigoje mokosi apie 60 mokinių.

 

Poškonyse įsikūręs Dieveniškių istorinio regioninio parko informacinis centras bei etnografinis muziejus. Informacinio centro kieme galima pamatyti akmens skulptūrų parką, muziejuje – XIX a. pab. – XX a. pr. eksponuojamus senovinius namų apyvokos daiktus, surinktus Dieveniškių apylinkėse. Ypač daug vietos audėjų išaustų tradicinių lininių audinių – lovatiesių, rankšluosčių, staltiesių, juostų. XIX a. netoli Stakų veikė stiklo bei plytų fabrikas, o nuo 1900 metų spirito varykla. Gaminiai buvo parduodami Vilniuje bei Rygoje. Informaciniame centre galima įsigyti žemėlapių bei gauti reikiamą informaciją apie lankytinas istorinio regioninio parko vietas. Turistų pageidavimu ekskursijoje gali lydėti Centro darbuotojas. Keliauti po šias apylinkes galima pėsčiomis, dviračiu, automobiliu.

 

Dieveniškių istorinio regioninio parko plotas yra 8609 ha bei užima Poškonių ir Dieveniškių seniūnijų teritorijas. Virš 50 proc. parko teritorijos užima miškai, turtingi gamtos paminklais, laukiantys turistų. Seniūnijos teritorijoje yra V-XII a. pilkapiai (Poškonių, Stakų, Paginų), laikomi nacionalinės reikšmės paminklais. Didžiausias Dieveniškių krašto pilkapynas yra Stakų, susidedantis iš 42 pilkapių. Archeologinių kasinėjimų metu rasti V-VII a. peiliai bei apyrankės, taip pat V-VII a. žiedas, yla bei puodo liekanos.

 

 

Dar vienas įdomus objektas, įsikūręs keleto kilometrų atstumu nuo Poškonių, yra Grybiškių ąžuolas, kuriam pagal paskaičiavimus apytikriai yra 1000 metų. Ąžuolo skersmuo apie 1,6 m, aukštis – 26 m. Netoli ąžuolo auga kitas gamtos paminklas – Grybiškių pušis, skaičiuojanti apie 100 metų. Panašiu amžiumi bei dydžiu gali pasigirti Stakų ąžuolas, įtrauktas 2002 metais į saugomų gamtos objektų sąrašą.

 

Ledininės epochos gamtos paminklai yra mitologiniai akmenys, pripažinti gamtos paminklais. Keletą jų galima pamatyti Poškonių seniūnijos teritorijoje. Šimtą metrų nuo kelio Šalčininkai – Poškonys – Dieveniškės guli du mitais apipinti akmenys. Mažesnysis akmuo vadinamas Jankeliuku, didysis – Jankeliu. Pasak legendos, tai du užburti muzikantai, kurie, grįždami iš vestuvių, nusprendė pailsėti. Mažesnis yra apie 1 m aukščio, 2 m ilgio. Didesnis – 3,3 ilgio bei 2,3-1,5 aukščio.

 

Kitas, su ledininės epochos liekanomis susijęs įdomus objektas, yra Rimašių akmenynas. Akmenys iš aplinkinių melioruojamų laukų buvo vežami į šią teritoriją ir guldomi eilėmis. Tikriausiai, buvo planuojama juos sprogdinti ir naudoti statybose. Akmenys sukrauti keturkampėje aikštelėje, iš visų pusių apsuptoje miško. Rieduliai sukrauti į 13 eilių, kurių ilgis 80 m. Bendras akmenyno plotas siekia 0,60 ha. Iš viso čia sukaupta apie 4500 akmenų.

 

Įdomi turistų lankytina vieta yra Lietuvos valstybinė siena su Baltarusija. Ji per rajono teritoriją driekiasi apie 100 km. Kai kuriose vietose sieną galima pasiekti ranka, tiesiogine to žodžio prasme.

 

Poškonių miškai turtingi grybų ir uogų. Tai pagrindinis apylinkių gyventojų pragyvenimo šaltinis, nes jau daugelį metų Poškonių seniūnijoje išlieka aukštas nedarbingumo lygis - apie 22 proc. Pramonės objektų trūkumas yra pagrindinė nedarbo priežastis. Seniūnijoje užregistruoti 59 žemės ūkiai. Tačiau dažniausiai tai yra maži 2-4 ha, tik keletas asmenų veda apie 30 ha ūkį.

Dieveniškių istorinio regioninio parko veikla bei gamtos potencialas gali būti pagrindas seniūnijoje įkurti kaimo turizmo sodybą. Deja, seniūnijoje nėra nė vienos agroturizmo sodybos, kas dažnai stebina čia besilankančius Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Italijos turistus. Reikia tikėtis, kad dvi seniūnijoje veikiančios vietos bendruomenės bei privatūs asmenys pasinaudos jiems suteiktais gamtos turtais, o jų iniciatyva bei aktyvumas duos pelno tiek jiems, tiek ir turistams bei seniūnijos plėtrai.

Irena Kolosovska