Prisiminimai apie vizitą Rumunijoje

Tokie paprasti, bet man iki širdies gilumos prasmingi žodžiai birte byrėjo iš miegančios pasąmonės gelmių Bukarešto oro uoste vykstant namo. Tiesiog privalėjau užsirašyti savo mažytėje užrašų knygelėje šiuos žodžius. Ir ne tik šiuos – tūkstančius kitų minčių, kurie nedavė man ramybės. Prisimenant vizitą Rumunijoje užplūsta begalė įvairių jausmų. Įdomu, ar būtų įmanoma suorganizuoti ir priimti atvykusius iš įvairiausių Europos šalių svečius geriau, negu mes kartu su mokytoja Ivona Krajevska buvome sutiktos ir priimtos per tas kelias akimirkas. Taip, kelias akimirkas, nes valandos bėgo kaip sekundės, o dienos – kaip trumpiausios gyvenimo valandos.

2012 metų balandžio 22-27 dienomis apsigyvenome Rumunijos šiaurėje, Botošani mieste. Pirmąją vizito dieną po kiekvienos šalies prisistatymo buvome supažindinti su parengta vizito programa sporto mokykloje Botošanyje.

Po preliminarių aptarimų laukė mūsų supažindinimas su įvairių aukštųjų mokyklų siūlomomis programomis „Elisabeta Lipa“ Sporto Salėje.Po pietų Rumunijos koordinatorė, Mihaela Hunca, kartu su kitais mokyklos mokytojais pravedė ekskursiją po Botošanio miestą.

Kitą dieną mūsų visų laukė oficialus mokyklos pristatymas. Melodingos dainos su savotiška rumuniška gaidele, akomponuojant nuostabiai ansamblio muzikai, spalvingi ir kerintys tradiciniai liaudies kostiumai – tokį įspūdį paliko Rumunijos šventinis kviestos grupės koncertas visų atvykusių svečių garbei.

Vėliau visų dalyvių laukė įvairūs Velykinių kiaušinių dažymo apmokymai, bei supažindinimas su Velykų tradicijomis.

Taipogi buvome pakviesti aplankyti mokytojų kambarį,  pamokas sporto salėse bei lauke prie mokyklos.

Trečią dieną vykome į buvusią Moldavijos sostinę Iaši. Visą dieną turėjome galimybę aplankyti įžymiausias miesto vietoves, tokias kaip: Katedrą, Valdovų Rūmus, senovinį Universitetą.

Pakeliui užsukome aplankyti Cotnari vynuogyno, kuriame buvome supažindinti su vyno gamybos procesu.

Ketvirtą vizito dieną vykome į Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo centrą. Buvome supažindinti su centro darbu, pagrindinėmis mokytojų apmokymų programomis bei pasiekimais. Vėliau važiavome aplankyti Voronos kaime įsikūrusio vienuolyno. Vienuolynas dvelkė paslaptingumu, ramumu ir nostalgiška utopija. Viena iš vienuolių buvo labai maloni ir supažindino mus su vienuolyno istorija, bei jo gyventojų darbotvarke ir ritualais.  

Paskutinis vakaras Rumunijoje buvo ypatingai šiltas ir jaukus. Buvome pakviesti pasmaguriauti tradicinių Rumunijos patiekalų, bei pajusti rumunišką dvasią dainų bei šokių būdu.

Po susitikimo Rumunijoje supratau, kad mano buvusios nuostatos, atrodžiusios man gan plačios, tapo begalinės; supratau, kad galimybės pažinti, išmokti ir tobulėti yra beribės; supratau, kad visi mes, mokiniai ir mokytojai, privalome tobulėti, mokytis, plėsti savo akiratį ir požiūrį į pasaulį; ir visi mes turėtumėme suprasti, kad jeigu ir reikia įvykdyti kokią projekto užduotį, ar bet kokią kitą, tai nereikėtų atsakinėti: “Kodėl Aš?“ Tai reikia priimti, kaip iššūkį, o gal net likimo dovaną, kaip galimybę išmokti kažko naujo, kaip galimybę parodyti save ir savo įgytus naujus sugebėjimus.

 
 
Projekto koordinatorė
Julija Ziminska

Veikla buvo finansuota iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Medžiaga atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį medžiagoje pateikiamos informacijos naudojimą.