Kontaktai:
Adresas: Vilniaus g. 49, LT- 17116 Šalčininkai
Tel.: (8 380) 51 233 Faks.:
(8 380) 51 244
El.p.: priimamasis@salcininkai.lt
Šalčininkų parapijos 600-mečio jubiliejaus iškilmės
2010-10-25
Popiežius Jonas XXIII vadino parapiją „Šaltiniu, trykštančiu gyvenvietės viduje, prie kurio visi ateina malšinti troškulį“. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II parašė: „Parapija yra privilegijuota vieta liudyti meilę, sudaro geriausią aplinką jos praktikavimui“. Spalio 24 dieną Šalčininkų parapija šventė 600-mečio jubiliejų. Iškilmės prasidėjo koplytėlės, esančios prie įvažiavimo į Šalčininkus, pašventinimu. Čia parapijiečiai pasitiko garbingą svečią J. E.Vilniaus arkivyskupą metropolitą kardinolą Audrį Juozą Bačkį, kuris po trumpos maldos pašventino XIX a. paminklą. Ši koplytėlė buvo atrestauruota Šalčininkų rajono savivaldybės iniciatyva ir lėšomis. Dieną spindintis baltumu bei gražiai apšviestas naktį V. Gucevičiaus autorystės paminklas dar ilgus metus bus Šalčininkų miesto vizitine kortele.
– Vilniaus krašto kraštovaizdį puošia išdidžiai stovinčios koplytėlės bei pakelės figūrėlės, dažnai sukurtos prieš kelis šimtus metų. Dažniausiai jos buvo statomos vietinės visuomenės lėšomis svarbiam įvykiui įamžinti, kaip padėka už gautą dovaną arba tiesiog kaip tam tikra religinė manifestacija. Ši koplytėlė yra Šalčininkų miesto vizitinė kortelė. Svečią, atvažiavusį pas mus, pasitinkame „su Dievu“, atsisveikiname su juo irgi „su Dievu“. Atrestauruotas paminklas – tai mūsų padėka Dievui už parapijos 600-metį, kuri kunigų ir tikinčiųjų užsispyrimo dėka išgyveno sunkius laikus, kad šiandien galėtume švęsti šį gražų jubiliejų – pasakė Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.
Po koplytėlės pašventinimo visi patraukė į bažnyčią, kur Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis aukojo iškilmingas šv. Mišias. Kartu su Kardinolu Mišias koncelebravo kunigas klebonas Vitold Zuzo, kun. Marek Gladki, kun. Juzef Narkun, kun. Francišek Jusel ir kun. Miroslav Dovda.
Jubiliejaus garbingi svečiai: Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, LR seimo narys Leonard Talmont, Lenkijos Respublikos ambasados konsulinio skyriaus patarėja Agnieška Sniežko, Vilniaus rajono merė Marija Rekst, Šalčininkų rajono savivaldybės vicemeras Andžej Andruškevič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič.
– Šiandien, kai jūsų parapija švenčia 600- mečio jubiliejų, kartu su jumis dėkodamas Dievui, Bažnyčios vardu, noriu nuoširdžiai jus pasveikinti ir palinkėti, kad jūsų parapijos bendruomenė, remdamasi Dievo Žodžiu ir Eucharistija, būtų Geros Naujienos apie Jėzaus Kristaus išganymą skelbimo vieta– savo homilijoje sakė kardinolas A. J. Bačkis.
Kardinolas ir klebonas iš parapijiečių rankų priėmė aukas, padėkos žodžius ir linkėjimus.
– Kviečiu visus, kad jaustumėt dėkingumą už parapijos 600 – metį kunigams, kurie čia dirbo ir dirba, ir visai parapijos bendruomenei. Būkime dėkingi už tuos visus metus visų pirma Dievui, kurio gerumo dėka parapija egzistuoja ir gyvena – pasakė Šalčininkų parapijos klebonas Vitold Zuzo.
Šalčininkų savivaldybės vardu į susirinkusiuosius kreipėsi bei juos pasveikino Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.
– Dabar stovime prie altoriaus, kaip kadaise stovėdavo mūsų seneliai ir proseneliai, kad galėtų padėkoti Viešpačiui už tikėjimą, kurį 600 metų išpažino Šalčininkų ir jų apylinkių kartos. Iš mūsų Tėvų paveldėjome turtingą palikimą ir didžiausią turtą – mūsų tikėjimą. Šiandien sau ir jums noriu palinkėti, kad mūsų parapijos bendruomenė būtų prieglobsčio uola, kuri suteikia palaikymą ir saugumo jausmą, sušvelnina baimes, pašalina abejones, svetingais namais, kurių durys būtų atviros visiems, netikintiems bei abejojantiems. Savo ruožtu norėčiau užtikrinti savivaldybės pagalbą šiai ir kitoms rajono bažnyčioms, nes šiuo būdu ir tik bendromis pastangomis galime tausoti visuomenės etiką, kartų gerovę ir ateitį, – sakė Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič, įteikdamas Šalčininkų šv. Apaštalo Petro parapijos klebonui žvakidę su dvejomis degančiomis žvakėmis, kaip rajono valdžios ir Bažnyčios vienybės simbolį. 
Po Šv. Mišių J. E. kardinolas Audrys Juozas Bačkis pašventino atminimo lentą, įsteigtą parapijiečių, kunigų ir rajono valdžios, kaip dėkingumo ženklą už parapijos 600-metį.
Pasibaigus šv. Mišioms, J. E. kardinolas, kunigai, rajono valdžia bei svečiai buvo pakviesti į Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertą, vykusį Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro salėje. Šalčininkų kultūros centre taip pat buvo galima apžiūrėti nuotraukų parodą, vaizduojančią parapijos istoriją. Turiningą nuotraukų ekspoziciją paruošė Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokytoja, Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narė Jadvyga Sinkevič. 
Minint Šalčininkų parapijos 600 metų jubiliejų penktadienio vakarą Vagnerių rūmuose vyko Anos Kostžinskos (sopranas) ir Martyno Dominyko Gluchos (fortepijonas) koncertas, šeštadienį Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre visi norintieji galėjo pasiklausyti Michalo Nadzejos (gitara ir vokalas) ir Dianos Jacevič (vokalas) atliekamų kūrinių.
Irena Kolosovska
ŠALČININKŲ PARAPIJA: 1410 - 2010
Šalčininkų pradžia siekia XIII amžių (kryžiuočių šaltiniuose užfiksuota Salsniken arba Saletzniken). Bažnyčios istorija prasideda 1387 m., po Lietuvos krikšto. Iki 1413 m. kunigaikščiai Jogaila bei Vytautas Vilniaus vyskupijoje įsteigė 27 parapijas. 1410m. įsteigta Šalčininkų parapija. XVI a. Šalčininkai priklausė turtingiems Hlebovičiams, po kurių perėjo Chodkevičių nuosavybėn. 1523 m. Jonas Hlebovičius skyrė lėšų čionykštės Šv. Mykolo parapijos bažnyčiai. XIV a. prekybos kelių Vilnius – Lyda – Eišiškės – Dieveniškės sankryžoje buvo pastatyta katalikų bažnyčia, kuri priklausė Beniakonių bažnyčios filialui. 1568 m. bažnyčią pasisavino evangelikai reformatai. Vilniaus pakamaris Jonas Alfonsas Lackis 1622 m. bažnyčią atstatė, padidino fundaciją. Hlebovičių laikais Šalčininkuose egzistavo protestantų koplyčia ir žydų pamaldos namai.1655 m. Maskvos kariuomenė sunaikino Šalčininkus. 1674 m. pastatyta nauja, medinė bažnyčia. 1812 m. miestas ir bažnyčia su archyvu Napoleono kariuomenės buvo sudeginta. Netrukus atstatyta nauja bažnyčia.
Nuo 1904 m. Šalčininkų parapijoje klebonavo kunigas Kazimieras Burokas, kuris dirbo šioje bažnyčioje apie 40 metų. 
Šis kunigas parapijiečių buvo labai mylimas, buvo net posakis „geras kaip Burokas“. Kunigas K. Burokas palaidotas Šalčininkų bažnyčios šventoriuje.
Vokiečių okupacijos metu Šalčininkuose buvo dislokuota vokiečių kariuomenė. Tuo metu Šalčininkų parapijos klebonas buvo Antanas Udalskis, kuris 1943 m vokiečių buvo nužudytas. Daug faktų byloja apie tai, kad jis buvo nužudytas už pagalbos teikimą žydams. 1944 m. liepos 8 d. medinė bažnyčia su visais archyvais sudeginta. Po gaisro klebonijoje įrengta koplyčia. Sekmadieniais ir švenčių dienomis pamaldos vyko klebonijos verandoje. 1947 m. rudenį kunigo Tadeušo Hoppe iniciatyva bandoma atstatyti naują bažnyčią, kurios projektą atliko architektas Kozlovskis iš Vilniaus. Statybos vyko iki 1949 m. Kai statinys pastatytas sulig langais, statybos darbai sustabdyti. Kunigo nebuvimo metu miesto valdžia davė nurodymus nugriauti bažnyčią.
1951 m. birželio 2-3 d. parapijoje vyko pirma Panevėžio vyskupo bei Vilniaus Kapitulos kanclerio Kazimiero Paltaroko vizitacija, kurios metu 7586 tikintieji priėmė Sutvirtinimo sakramentą. Buvusios Šalčininkų bažnyčios vietoje dabar yra kavinė, o šventoriuje – autobusų stotis. Išgelbėtoje nuo gaisro klebonijoje, iš kurios kadaise buvo išvytas kunigas Povilas Bekišas, iki šiol gyvena parapijos kunigai.
Dabartinė bažnyčia, kurioje šiandien meldžiasi Šalčininkų parapijos tikintieji, iškilo iš 1835 m pastatytos Šalčininkų savininko Karolio Vagnerio kapinių koplyčios. Dabartinis bažnyčios altorius – tai senos koplyčios liekana.
Bažnyčia buvo statyta sunkiais sovietų laikais. Tik kunigų bei parapijiečių užsispyrimo ir ryžtingumo dėka šiandien galime minėti jubiliejų.
Koplyčios plėtros ėmėsi kunigas Silvestras Malachovskis. Jo pradėtus darbus tęsė kunigas Ignacas Paberžis, kuris iš valstybės institucijų gavo leidimą palapinės priešai koplyčią pastatymui. Ši palapinė turėjo saugoti tikinčiuosius nuo lietaus ir sniego. Laikui bėgant drobinį apdangalą pakeitė medinės sienos ir tokiu būdu buvo praplėsta teritorija prieš prieangį. Portikas ir laiptinė atsirado koplyčios viduje. Dėl kiauro stogo grindys buvo nuolat šlapios... Dėl tos priežasties buvo būtina statyti naują bažnyčią. 1978 m. kunigas Vaclovas Verikas rūpinosi gauti valdžios leidimą koplyčios remontui. Projektą parengė jaunas vietinis architektas Stanislovas Bogdanavičius. Bažnyčia buvo statoma paskubomis: ji turėjo plokščią stogą, mažus langus. 1986 m. taip atrodančią šventyklą pašventino kunigas prelatas Algirdas Kazimieras Gutauskas. 1987 m. rudenį į parapiją atvyko naujas klebonas Juzefas Narkūnas, kuris ėmėsi bažnyčios rekonstrukcijos: buvo įrengtas šildymas, padidinti langai, užsakyti vitražai, pastatytas choras, dvi zakristijos ir du bokštai, tai lėmė stogo konstrukcijos pakitimus.
Buvusios koplyčios požemiuose, o dabartiniame altoriuje, buvo palaidota Vagnorių šeima. Koplyčios kriptoje yra 10 paminklinių lentų – 9 iš vienos pusės ir viena iš kitos. Viršutinėje eilėje yra 5 kapai: Alina Wagner (1849 – 1850), Karolina Vagner (1846 – 1862), Jan Jankovski (1797 – 1872), Henrika Jankovska (1802 – 1868) ir Liudvika Vagner (1847 – 1847). Apatinėje eilėje yra 4 kapai: Karol Vagner (1786 – 1863), Ana Vagner (1840 – 1849), Vanda Vagner (1821 – 1839), Ana Kuncova (1765 – 1847). Dešimtas kapas yra prie kitos sienos. Jis skiriasi nuo kitų užrašo forma ir lentos dydžiu – Olgierd Vagner (1820 – 1891). Prie tos pačios sienos yra dar trys nišos.
Dirbant kunigui prelatui Janui Kasiukevičiui Šalčininkų parapijoje, šventoriuje buvo pastatyti suoliukai, įrengtas įvažiavimas neįgaliesiems, iš dalies suremontuota klebonija. 2002 m. kovo 9–13 d. Šalčininkų parapijoje vyko parapijos misijos ir ta proga buvo pastatytas kryžius. 2006 m. Šalčininkų rajono savivaldybės lėšomis buvo nupirkti bažnyčios varpai.
Dirbant kun. Vitoldui Zuzo bažnyčioje pastatyti nauji suolai, o 2010 m. atrestauruoti bažnyčios bokštai bažnyčios ir parapijiečių lėšomis.
Šalčininkų parapijai priklauso dvi koplyčios: ligoninėje (1990 m.) ir Čiužakampio senelių globos namuose (1995 m.), taip pat keturios kapinės (Šalčininkuose, Didžiųjų Sėlų kaime, Pačiabutuose, Davčiūnuose)
1821 m. lapkričio 2 d. Adomas Mickevičius, vešėdamas pas kunigą Povilą Hrinaškevičių, Šalčininkų kapinėse stebėjo Vėlinių apeigas, o vėliau jas aprašė savo garsioje dramoje. 1998m. šiam faktui atminti bažnyčioje buvo atidengta memorialinė lenta, 2004 m. ji buvo perkelta ant uolos, pastatytos šventoriuje.
Miesto pakraštyje, prie kelio į Vilnių, yra V. Gucevičiaus autorystės koplytėlė. XVIII a. prie įvažiavimų į Šalčininkus stovėjo dvi marmurinės koplytėlės, tačiau XVIII a. 60 m. esanti pietuose buvo susprogdinta, tuo tarpu kita buvo apginta kaip įvažiavimo į miestą simbolis. Dominikono Šv. Jackaus figūrėlė dingo, o mūras liko. 2010 m. Šalčininkų rajono savivaldybės pastangomis koplytėlė buvo atrestauruota.
Eilėraštyje „kapinių pušies apysaka“ (1992) Michalas Volosevičius, zakristijonas, liaudies poetas, kraštotyrininkas – mėgėjas, reziumuoja kapinių šventyklos istoriją:
„Žinome, kaip ji buvo statoma Lietuvos kampelyje
Kur šiandien tikintieji kaip šaltiniai įsilieja į upę –
Kad ištartų Viešpačiui šios gražios maldos žodžius –
„Palaimintas esi, Viešpatie, dabar ir per amžius“
XIX – XXI a. Šalčininkų parapijoje dirbo:
1805 – 1818 – kun. Kasperskis
1818 – 1828 – kun. Povilas Hrinaškevičius
1844 – 1861 – kun. Vincentas Laskovskis
1844 – 1847 – kun. Bazilijus Pultorakas
1871 – 1881 – kun. Julianas Karpovičius
1881 – 1904 – kun. Bronislovas Bonaventūra Lavrinovičius (Bernardinų vienuolynas)
1904 – 1941 – kun. Kazimieras Burokas
1941 – kun. Raimundas Butrimovičius, kun. Stanislovas Ščemirskis
1941 – 1942 – kun. Mečislovas Hanievskis
1941 – 1943 – kun. Antonis Udalskis
1942 – 1946 – kun. Juzefas Pucilovskis
1946 – kun. Juzefas Stefanovičius
1947 m. nuo sausio iki spalio kunigų parapijoje nebuvo
1947 – 1949 – kun. Tadeušas Hoppe
1949 – 1953 – kun. Povilas Bekišas
1949 – 1951 – kun. Silvestras Malachovskis
1953 – 1959 - kun. Silvestras Malachovskis
1959 – 1961 – kun. Ignas Paberžis
1961 – 1972 – kun. Justinas Saulius
1972 – kun. Juzefas Kviatkovskis
1972 – 1987 – kun. Vaclovas Verikas
1987 – 2000 – kun. Juzefas Narkunas
1996 – 2002 – kun. Šimonas Viklo
2000 – 2006 – kun. prelatas Janas Kasiukevičius
2002 – 2004 – kun. Tadas Švedavičius
2004 – 2005 – kun. Janušas Andruškevičius
2005 – kun. Juzefas Švabovičius
2006 – kun. Vitoldas Zuzo
2008 – kun. Marekas Gladki
