
Š. m. rugsėjo 20 d. Šalčininkų rajone su darbo vizitu lankėsi žemės ūkio ministras prof. Virgilijus Jukna.
Kartu su ministru į Šalčininkus atvyko LR Seimo narė Vilija Filipovičienė, viceministrė Leokadija Počikovska, Nacionalinės mokėjimo agentūros bei Nacionalinės žemės tarnybos atstovai. Vizito tikslas - susitikti su Šalčininkų rajono žemdirbiais ir kaimo bendruomenių atstovais, aptarti žemės ūkio sektoriaus problemas, 2007-2013 m. Kaimo plėtros programos įgyvendinimą, perspektyvas, atsakyti į kaimo gyventojams aktualius klausimus.
Svečius pasveikino Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič.
– Labai malonu, kad atvykote į mūsų žemės ūkio kraštą. Manau, tai yra gera proga įsitikinti, kad mūsų krašte žemdirbystė yra gyvenimo būdas, ne tik pragyvenimo šaltinis ir kad mums visiems rūpi valstybės politika žemės ūkio klausimu. Šalčininkų rajonas − tai rajonas, turintis gilias ūkininkavimo tradicijas. Ir praeityje, ir dabar manome, kad mums pavyksta neblogai šeimininkauti mūsų žemėje. Istoriniu bei ūkiniu atžvilgiu taip susiklostė, kad kaip rajonas esame priskiriami prie kaimiškųjų savivaldybių. Daugiau nei du trečdalius rajono gyventojų sudaro kaimo gyventojai. Dauguma jų dirba žemės ūkyje, kuris yra viena didžiausių ir stabiliausių užimtumo sričių Šalčininkų rajone. Per pastaruosius metus yra matoma gan ryški įregistruotų žemės ūkių skaičiaus didėjimo tendencija. Nors tradicinei žemdirbystei plėtoti rajone sąlygos nėra palankios dėl skurdžių dirvožemių, smėlio, priesmelio, durpynų, rajono ūkininkai pasiekia išties gerų rezultatų. Besistengdama palengvinti ūkininko dalią savivaldybės Taryba atleidžia žemdirbius nuo žemės mokesčio arba teikia ūkininkavimui kitas lengvatas, - pasakė rajono meras Zdzislav Palevič.
Padėkojęs gausiai susirinkusiems žemdirbiams, prof. V.Jukna pabrėžė, kad tokie susitikimai yra abipusiai naudingi – tai būdas išsakyti problemas bei bandyti jas išspręsti. Ministras taip pat pristatė naująsias perspektyvas 2014 metams, ypatingą dėmesį skirdamas gyvulininkystei, kaip ilgalaikei investicijai, kuriai reikia pastovumo, todėl kartu su mokslininkais ir žemdirbių organizacijų atstovais rengta Gyvulininkystės vystymo 2014-2020 m. strategija rudenį turėtų būti patvirtinta Vyriausybės lygmeniu. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, jog labai svarbu plėtoti kooperaciją, kad ūkiams būtų didesnė galimybė išlikti rinkoje, gauti didesnes supirkimo kainas, racionaliau panaudoti resursus.
Gyvulininkystės temą pratęsė ūkininkas Kamal Zulfijev, dirbantis 1300 ha plote ir dar neseniai auginęs avis, tačiau dėl nestabilios valstybės žemės ūkio politikos turėjęs atsisakyti šios ūkininkavimo srities.
– Kas 4 – 5 metus valstybė keičia savo politiką, o mes prarandame pinigus, įdėtus į savo ūkius. Vienu metu sakoma, kad prioritetu bus augalininkystė, praėjus keleriems metams jau kalbama apie gyvulininkystę arba atvirkščiai. Valstybės žemės ūkio politikos prioriteto laikotarpis turi apimti 15-20 metų, kad ūkininkas būtų tikras dėl savo ateities ir investuotų lėšų, - kalbėjo Kamal Zulfijev.

Aptariant aktualiausias naujienas žemdirbiai informuoti, kad nuo 2015 m. tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams, kurie iš tikrųjų realiai dirba. Apriboto dydžio papildoma nacionalinė parama bus mokama iki pat 2020 m., ją palaipsniui mažinant. Pavyzdžiui, 2015 m. bus mokamos 75 proc. papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos nuo 2013 m. lygio, kasmet jas mažinant po 5 proc. Daug dėmesio skirta ir jauniesiems ūkininkams, melioracijai. Susitikimo dalyvius domino nuo kitų metų įsigaliosiantis naujasis Teritorijų planavimo įstatymas, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo naujovės.
Susitikime dalyvaujanti viceministrė Leokadija Počikovska ragino rajono ūkininkus aktyviau dalyvauti kaimo plėtros programos projektuose, o kilus klausimams arba problemoms, kreiptis į ją arba Žemės ūkio ministeriją.
Šalčininkų rajonas – žemės ūkio regionas. Rajone gyvena 35580 gyventojų, iš jų 68 proc. kaime. Dauguma Šalčininkų rajono gyventojų užsiima žemės ūkio veikla. 2013 metais Šalčininkų rajone žemę dirbo 3577 žemdirbiai. Registruoti ūkininkai – 1100, iš jų – 249 jaunieji ūkininkai. Kasmet rajone registruotų ūkininkų skaičius didėja.
Vidutinis rajono ūkio dydis – 29 ha. Vidutinis ūkininkų amžius – 46 metai (Respublikos vidurkis – 56 metai).
Šalčininkų rajonas pasižymi didžiausiu Vilniaus apskrityje vienam ūkiui tenkančiu vidutiniu plotu, pagal šį rodiklį viršija ir bendrą Lietuvos vidurkį. Daugiau nei pusė visų ūkių yra smulkūs ūkiai - iki 10 ha. Pakankamai didelę dalį sudaro vidutiniai ūkiai - 10-50 ha, taip pat nemažai stambių ūkių, didesnių nei 500 ha. Vidutinis rajono ūkis sudaro 26 ha.
Teigiamos tendencijos, vyraujančios žemės ūkio gamybos srityje, daugiausiai pasiektos pasinaudojus Kaimo rėmimo fondo parama, nes rajone žemdirbiams sudarytos visos sąlygos dalyvauti daugelyje KRF programų. Per 2007-2013 m. laikotarpį Europos Sąjungos parama Šalčininkų rajono ūkininkams sudarė 104 mln. litų, tiesioginių išmokų suma siekė 30 mln. litų.